Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Pasienio krizė - ar vien tik Latvijos iniciatyva?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 12 01

http://www.paneveziobalsas.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=3971&Itemid=&Itemid=89Prieš pat Rygoje vykusį NATO Viršūnių susitikimą, Lietuvos ir Latvijos pasienyje susidarė milžiniškos krovininio transporto eilės, kurių nemažėjimas, trukęs kelias dienas, sukėlė krizinę situaciją keliuose mūsų šalies rajonuose. Vairuotojai, neturintys tinkamų gyvenimo sąlygų ir neplanavę prie Latvijos sienos praleisti po tris ar keturias paras, rizikavo prarasti krovinius, vėluoti pristatydami užsakymus ir t.t., kas galiausiai virsdavo pavienėmis impulsyviomis protesto akcijomis. Maža to, vežėjai taip pat patyrė didžiulius nuostolius, o pasienio ruože jau įvyko keletas rimtų provokacijų, kuomet elektros tiekimo linijose buvo rasta sprogmenų. 

Žinoma, galima laikyti sutapimu, jog tokia transportinė krizė tarp Lietuvos ir vienos politiškai artimiausių jos kaimynių įvyko būtent NATO Viršūnių susitikimo, į kurį taip ir neatvyko Rusijos prezidentas, fone. Galima netgi teigti, kad latviai savotiškai mėgsta laikas nuo laiko pyktis su Lietuva, sugalvodami tai „kiaulių karą“, tai atsisakydami lietuviškų pieno produktų, tai kovodami prieš „VP Market“ skvarbą į Latvijos rinką. Prie šio sąrašo pridėjus ir krovininiam transportui beveik aklinai uždarytą sieną, atrodytų, jog nieko netikėto šioje situacijoje nėra.

Tačiau tokį lengvabūdišką tikėjimą latviškais kaprizais galima paneigti vienu paprastu argumentu – Lietuvos ir Latvijos siena yra vidinė Europos Sąjungos (ES) siena, kurios pralaidumas turi būti užtikrinamas nepaisant latvių pasieniečių, muitininkų, verslininkų ar net politikų įnorių. Lygiai taip pat aišku, kad dabartiniai latvių pasiaiškinimai, susiję su remontuojama jų kelių infrastruktūra, kurią jie neva saugo nuo per didelio sunkiojo transporto srauto, yra pernelyg lengvabūdiški, lyginant su susidariusia situacija. O precedentų pastarajai nebuvimas įrodo ir tai, kad staiga tokio pobūdžio spūstys negali kilti, nebent tokios situacijos atsiradimu ir jos keliama žala yra kas nors suinteresuotas ir galintis daryti spaudimą dėl sienos pralaidumo minimizavimo. 

Kuomet maždaug prieš dešimt metų Lietuvoje buvo garsiai diskutuojama apie būtinybę neleisti rusiškajam kapitalui skverbtis į svarbias šalies ūkio šakas, Latvijoje panašūs procesai jau buvo įsibėgėję, pradedant Ventspilio uostu ir baigiant smulkesnėmis ūkio šakomis, pavyzdžiui, transportu. Tokią ankstyvą ir ganėtinai agresyvią rusiškojo kapitalo skvarbą į Latviją galima paaiškinti remiantis politiniais argumentais, susijusiais su rusakalbių gyventojų gretimoje šalyje gausa bei tuo, kaip negatyviai pastaroji įtakojo aukščiausio lygio Rygos ir Maskvos santykius, kurių nebuvo galima pavadinti ne tik, kad gerais, bet net ir konstruktyviais. Tuo tarpu ekonominės Rusijos įtakos augimas leido Rusijai siekti savų tikslų aplinkiniu keliu, žinoma, ilgainiui suvokiant, kad užkirsti Latvijai kelią į ES bei NATO nepavyks. Tačiau tai, kas pastaruoju metu vyko ir tebevyksta Lietuvos ir Latvijos pasienyje, atsižvelgiant, jog tai yra ir propagandinis smūgis pačiai ES, parodo, kad ilgalaikis ekonominės įtakos siekimas gali duoti savų rezultatų. 

Be to, egzistuoja ir dar keletas veiksnių, kurie leidžia manyti, kad krizinė situacija pasienyje nebuvo tik grynas atsitiktinumas. Visų pirma, tai pačių latvių nenuoseklumas aiškinant sienos pralaidumo minimizavimo priežastis. Pradžioje tai buvo motyvuojama jau minėta remontuojamų kelių sauga, nors kažkodėl, pavyzdžiui prieš keletą savaičių Latvija tokių rūpesčių neturėjo. Po to jau prasidėjo argumentai, susiję su NATO Viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimo būtinybe, nors suprasti, kam reikia uždaryti pasienį vilkikams vien tik tam, kad aukščiausio lygio saugumas būtų užtikrintas Rygoje, pakankamai sunku. Galų gale, jei šis argumentas ir būtų tikras, kyla klausimas, kodėl Latvijos pusė, tikrai ne vakar sužinojusi apie tai, kad jiems reikės priiminėti NATO šalių vadovus, iš anksto neinformavo Lietuvos vežėjų bei muitininkų apie gresiančius nepatogumus ir nepasirūpino abipusėmis priemonėmis, kad pastarieji būtų sumažinti? 

Nuostabą kelia ir tai, kad be eilės viešų reikalavimų pasiaiškinti, aukšti Lietuvos pareigūnai šiandien tesugeba kelti paviršutiniškas prielaidas dėl aptariamos krizės priežasčių. Pavyzdžiui, dar taip nesenai Maskvoje su paieškomu Viktoru Uspaskich arbatą gurkšnojęs Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys pareiškė, jog „bendraujant su Latvijos vidaus reikalų ministru ir sienos apsaugos vadovu susidarė įspūdis – tai (krovininio transporto stabdymas) tikrai nėra vidaus reikalų ministro sprendimas. Akivaizdu, kad tai yra aukštesnio lygio sprendimas. Matyt, tos situacijos keitimas irgi priklauso ne nuo vidaus reikalų ministro“. 

Tiesa, užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas buvo kiek konkretesnis, teigdamas, jog „priežastis yra konkurencija. Man teko susidurti su šita galinga jėga, kai buvau ambasadoriumi Rygoje: labai aiškiai ir nepageidautinai reiškėsi visokie „karai“ –  kiaušinių, mėsos, sūrelių, pieno, varškės. Galvojau, kad jie jau nuėjo į praeitį, tačiau dar kartais kažkoks recidyvas pasireiškia“. Tačiau kažin ar ministro minėto recidyvo reikėtų ieškoti grynai tarp latviškojo kapitalo, juo labiau, kad jo (recidyvo) pasireiškimui buvo pasirinktas labai įdomus laikas, o ir patys procesai Lietuvos-Latvijos pasienyje jau spėjo „apaugti“ ir galimomis diversijomis. Nereikia pamiršti ir dėmės, kuri buvo mesta ES vidaus ekonominėms laisvėms, iš kurių atvirai šaipėsi eilėse stovintys trečiųjų šalių vairuotojai. 

Taigi, žinant, kad Latvija, lygiai taip pat kaip ir Lietuva, yra subordinuota ES ir NATO reikalavimams, kažin ar galima tikėti, kad šiuos vienašalius veiksmus lėmė tik pačių latvių politikų liguisti konkurencijos su lietuviais įsivaizdavimai. Gaila, kad situaciją bandžiusiems švelninti Lietuvos atstovams, net ir turint ES palaikymą, vėl pritrūko ryžto bent jau pusiau viešai pasvarstyti apie tikruosius pasienio eilių spektaklio režisierius.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras