Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ateityje Vakarų laukia privatizacijos banga (12)

Valentinas Mitė
2008 10 06

http://www.sfgroup.org/Visų liberalų stabas ekonomistas Frydrichas Hajekas turėtų apsiversti karste. Visame pasaulyje, o ypač kapitalizmo rojuje Jungtinėse Amerikos Valstijose, valstybė į savo rankas perima vis didesnę ekonomikos dalį, faktiškai finansų sektorių.

JAV tai vyksta valdant dešiniesiems, ne kartą tvirtinusiems, kad visas problemas išsprendžia laisvoji rinka, o vienintelė valstybės priedermė – nesikišti ir leisti rinkai laisvai veikti.

JAV Senatas balsavo už 700 milijardų dolerių skyrimą „blogoms“ paskoloms gelbėti. Kongresas iš pradžių nepritarė „kapitalizmo gelbėjimo“ pinigų skyrimui iš valstybės biudžeto, tačiau penktadienį antru balsavimu sumanymui buvo pritarta. Kitaip sakant, visai visuomenei teks savo mokesčiais atsakyti už Volstrito klaidas ir godumą. Bankininkai niekada nėra buvę tokie dosnūs eiliniams vartotojams.

Šiuo metu Amerika, matyt, kito pasirinkimo neturi, nes nieko nedarant būtų dar blogiau. Reikia tikėtis, kad Amerikos valdžiai pakaks šių milijardų šalies finansų sektoriui stabilizuoti, bet jokių garantijų nėra. Taip pat įdomu, ar bankrutavusių institucijų vadovai bus teisiami, kaip prieš kelis metus triukšmingai bankrutavusio eneregetikos giganto „Enron“ vadovybė. Vargu. Beje, kaip rodo daugelio bankrutavusių institucijų, sakykim, banko „Lehman Brothers“, vadovų vieši pasisakymai, jie paprasčiausiai nesuprato savo firmų veiklos – kokias, kaip ir kodėl jos atlieka operacijas. Taip pat neaišku, ką galvojo dabartinė JAV vadovybė, vis kartodama nuvalkiotą frazę, esą ekonomikos pagrindai yra stiprūs.

Už visa tai mokės visi Amerikos mokesčių mokėtojai, nes 700 milijardų dolerių yra jų pinigai. Tai, kas vyksta, prieštarauja kapitalizmo, kaip jis buvo suvokiamas iki šiol, dvasiai. Todėl suprantama, kodėl dauguma JAV parlamentarų respublikonų pirmuoju balsavimu nepritarė valstybės pinigų skyrimui privačiam verslui gelbėti. Parlamentarus balsuoti teigiamai ragina ne tik prezidentas George‘as Bushas ir kiti dabartinės administracijos vadovai, bet taip pat abu kandidatai į prezidentus –  Barackas Obama ir Johnas McCainas. Ir ne vien jie – praktiškai viso pasaulio vyriausybės ir finansininkai ragino JAV veikti greičiau, nes finansų krizė baigia apimti visą pasaulį. Tai aiškiai rodo, kad JAV, nepaisant niūrių pranašysčių, ir toliau lieka pasaulio ekonomikos lydere.

Ar 700 milijardų išgelbės JAV ūkį, parodys ateitis, bet vis dėlto kol kas niekas geresnio sprendimo nepasiūlė. Galima sakyti, jog prekyba akcijomis ir skolinimasis, kad būtų atiduotos ankstesnės skolos, nėra ekonomika tikrąja to žodžio prasme, tačiau pastaruoju metu finansų krizė jau daro neigiamą įtaką vadinamajai tikrajai ekonomikai – kai pinigai uždirbami ne perkant ar parduodant vertybinius popierius, bet gaminant daiktus – automobilius, batus ar kirvakočius.

Būtų neteisinga dėl šiandieninės krizės kaltinti vien dabartinę valdžią. Gyvenimas skolon pasidarė norma jau prezidento Billo Clintono valdymo laikais. Tiesa, B. Clintono administracija paliko valstybės biudžetą be deficito, bet artėjančios audros ženklų jau buvo matyti ir jo valdymo laikais. Rugsėjo 11-osios  teroristų išpuolis, du vienu metu kariaujami karai – Irake ir Afganistane – bei G. Busho mokesčių mažinimo politika, didėjant valstybės išlaidoms, tik pagreitino finansų krizę. Prie jos prisidėjo ir naujas amerikiečių įprotis gyventi skolon.

Kaip bebūtų, Amerikos problemos gali būti tik pasaulinės ūkio krizės preliudija. Galima pritarti JAV administracijos veiksmams, galima juos kritikuoti iš įvairių ideologinių ir politinių pozicijų, bet mažai tikėtina, kad, sakykim, Europos Sąjunga sugebėtų taip greitai reaguoti į krizę kaip kad JAV. Vis vien anksčiau ar vėliau – o tai dienų, daugiausia savaičių klausimas – Amerikos politikai susitars, kaip reikia veikti.

Ką darys Europos bankininkai ir šalių vadovai, neaišku. Ar bus kokia nors bendra Europos Sąjungos politika? Vargu. Skirtumai tarp Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos, Bulgarijos ir Švedijos ūkių tokie dideli, kad vieninga politika gali tik pagilinti krizę, o ne ją pašalinti. Šioje situacijoje savo ekonomikai daugiau gali padėti Čekijos, kur cirkuliuoja krona, o ne Slovėnijos, kurioje jau metai įvestas euras, valdžia.

Galima numatyti, kad finansų krizė Europoje ir Rusijoje bus rimtesnė nei Amerikoje. Ši krizė jau jaučiama Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Vokietijoje. Visose valstybėse vyriausybės reaguoja vienodai – perimdamos arba nacionalizuodamos bėdon patekusias privačias finansines bendroves. Ateityje, matyt, ir JAV, ir Europos laukia privatizacija. Mažiau tikėtina, kad bus nuspręsta kurti kažkokį naują kapitalizmo modelį, kaip desperatiškai pasiūlė Prancūzijos prezidentas. Tačiau susitarti dėl žaidimo taisyklių tobulinimo būtų neblogai. Kaip rodo Amerikos pavyzdys, kai žaidžiama be jokių taisyklių, pralaimi visi.

Beje, Rusijos vadovai Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas suskubo paskelbti, jog finansų krizė rodo, kad Amerikos dominavimo ekonomikoje laikai baigėsi. Ko gero, priešingai: krizė rodo, kaip stipriai pasaulio ūkis priklauso nuo padėties Volstrite. Beje, prekyba Rusijos akcijų biržoje buvo net kelis kartus sustabdyta dėl krizės Volstrite, o Rusijos akcijos smuko ypač stipriai. Be to, lėtėjant pasaulio ūkio plėtrai, mažėja ir naftos poreikis. Naftos kainos krinta. Joms krintant, neišvengiamai mažės ir Rusijos ambicijos.

Na, ir paskutinė pastaba. Krizė, šiuo metu krečianti nemažą dalį pasaulio, prasidėjo JAV. Todėl turbūt JAV greičiausiai iš jos ir išbris.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 12)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras