Finansinė krizė silpnina Jungtinių Valstijų, kaip vienintelės galingosios pasaulio valstybės, statusą. Praktiškai Jungtinės Valstijos jau patiria įtampą karinėje srityje Afganistane ir Irake, o dabar prisidėjo ir finansinės problemos. Žvelgiant iš filosofinės perspektyvos, šaliai bus sudėtingiau plėtoti laisvos rinkos idėjas, kai jų pačių rinkos žlunga.

Politikos filosofas Johnas Gray’us savaitraštyje „The Observer“ rašė: „Tai yra istorinis geopolitinis pasikeitimas, dėl kurio pasaulio galios balansas pakeistas negrįžtamai“.

Pasak jo, „Amerikos globalinės lyderystės era, kuri tęsėsi nuo Antrojo pasaulinio karo, pasibaigė. Amerikos įsitikinimai dėl laisvosios rinkos sunaikino patys save, o kai kuriose šalyse išlaikyta rinkų kontrolė pasiteisino. Pasikeitimą galima tam tikra prasme net sulyginti su Sovietų Sąjungos žlugimu, nes žlugo visas valdymo modelis ir ekonomika. Simboliška, kad kinų astronautai išėjo į atvirą erdvę, kai Jungtinių Valstijų finansų sistema patiria tokių sunkumų“.

Ne visi sutinka, kad atėjo Amerikos apokalipsė. Juk sistema ne sykį patikrinta. Vis dėlto, atrodo, kad vienos likusios pasaulio galingosios valstybės sąvoka, atsiradusi pasaulyje po komunizmo žlugimo (ir numatytos istorijos pabaigos), jau nebėra pagrįsta, nes prarado savo validumą. Netgi neokonservatoriai pripažįsta, kad kuriasi daugiapolis pasaulis, bet jame kaip lyderę jie mato Ameriką.

Robertas Kaganas žurnale „Foreign Affairs“ šį rudenį rašė: „Tie, kurie šiandien skelbia, kad Jungtinės Valstijos patiria nuosmukį, pernelyg idealizuoja Amerikos praeitį“.

Jungtinės Valstijos ir kitos demokratinės tautos, jo nuomone, turi stiprinti savo nacionalinį suverenitetą, Azijos ir Europos demokratijos turi iš naujo atrasti, kad progresas liberalios tvarkos link priklauso ne tik nuo įstatymų ir siekių, bet ir nuo galingų tautų, galinčių jį remti ir ginti.

R. Nibletto manymu, Jungtinės Valstijos pateko į krizę, o naujos kylančios galios plečia ekonominę įtaką. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į struktūrinį lygmenį. Nėra abejonės, kad prezidentas G. W. Bushas sukūrė nemažai problemų, vienos iš kurių – nesėkmė Irake ir sunkumai Afganistane. Tačiau struktūriškai Jungtinės Valstijos tebėra stiprios.

„Amerika vis dar be galo patraukli kvalifikuotiems imigrantams, o kompanijos „Microsoft“ ir „Google“ vis dar veikia, – tęsė jis. – Galima paklausti – krizė palyginti su kuo? Kinijai reikia didelio augimo, kad išlaikytų savo populiaciją ir išvengtų neramumų per ateinančius 15–20 metų. Rusija kuria įvairias nelabai užtikrintas strategijas. Indijoje – dideli vidiniai nesutarimai. Europa jau parodė, kad negali išeiti iš stagnacijos taip dinamiškai kaip Jungtinės Valstijos“.

„Bet Jungtinės Valstijos turi atgauti finansinius pagrindus ir apsvarstyti karines galimybes. Jeigu jos turės mažiau pinigų, sumažės ir jėga“, – teigia R. Niblettas.

Pagal 2008 m. spalio 1 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.