Vertimas iš anglų kalbos 

Ponios ir Ponai,

Tarybos sprendimu surengtieji ir Komisijos globojami komunistinių režimų nusikaltimų klausymai paliečia labai esmingus ir labai senus dalykus. Jų vardas – tiesa.

Šiandien kalbama apie tiesos preferencijas.

Ar tiesa tikrai yra preferencinis dalykas? Ar ji vertybė pati savaime ar tik siejama su konkretumais bei realumais? O gal kalbame apie „taikomąją tiesą“, kaip apie taikomąją dailę?

Į tai galima pažvelgti ir kitais aspektais. Ar gali tiesa atnešti mums problemų, net priešiškumų ir konfliktų? Žinoma, gali. Ar visada privalome siekti tiesos ir iki galo?

Gal jie kvaili ir pavojingi – tie tiesos kovotojai?

Buvo Vienas, kuris tvirtino, kad Jis yra tiesa, nes Jam duota galia skirti blogį ir gėrį, tiesą ir netiesą, kuri yra melas.

Jis baigė blogai, nes buvo nubaustas baisia nukryžiavimo bausme.

Vienas Jo mokinių toliau politizavo šį klausimą pagal formulę: „Tiesa jus išlaisvins“.

Tai buvo kvietimas revoliucijon. Ir vėl gi idėja yra kur kas gilesnė. „Tiesos stoka jus paverčia vergais“, galima būtų tarti ir taip. Tas pat tinka ir Antrajam pasauliniam karui. Vadinamasis laisvasis pasaulis, atsisakydamas tiesos, meluodamas ir parsidavinėdamas (politiškai ir ekonomiškai) nebėra laisvas pasaulis. Jis vis labiau paklūsta valstybei, kuri absoliučiai atmeta tiesą apie savo pačios istoriją. Toji valstybė yra totaliai nelaiminga su savo pykčiu ir keršto troškimu, pasilikusi už galimybės susitaikyti pirmiausia pati su savimi. Taip pat ir su savo kaimynais. Kaip konstatuota Europos Parlamento 2005 metų rezoliucijoje apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje ir dviejų didžiausiųjų jos tironijų nusikaltimus bei aukas, trokštamo susitaikymo neįmanoma pasiekti be tiesos ir atminties.

Be tiesos nėra pabaigos Holodomorui. Nėra pabaigos Katynei. Nėra pabaigos komunizmui kaip nusikalstamai koncepcijai nekęsti ir žudyti žmones vardan valdžios ir užkariavimo. Šiandien tai nauja nacionalinio fašizmo forma, bet yra tas pat. Tik tiesa gali išsaugoti laisvę.

Todėl visa, ką darote atskleisti ir apginti istorinę tiesą, susiję ne vien su istorija. Tai didi misija ir kova už ateitį. Linkiu visiems sėkmės.

2008-09-29, Vilnius

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.