Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ukrainoje ir vėl viskas pastatyta ant rinkimų kortos (3)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 10 10

Nepaisydamas viešai demonstruotų premjerės Julijos Tymošenko mėginimų susitarti dėl žlungančios parlamento daugumos, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka paleido Radą ir paskelbė apie priešlaikinius rinkimus, kurie bus jau treti per pastaruosius trejus metus. Tokia situacija, sutikime, toli gražu neprimena tų politinių vilčių, su kuriomis demokratiją palaikantys Ukrainos politikai kovojo dėl V. Juščenkos pergalės per „oranžinę“ revoliuciją, o pastarojo meto jo priešprieša su J. Tymošenko (beje, jau ne pirmoji) yra visiška priešingybė tos vienybės, kuri buvo demonstruojama Kreščiatike prieš Viktorą Janukovyčių.

Kažin ar buvo galima atmesti, kad po Gruzijos konflikto, kuriame Maskva siekė ir, tikėtina, pasiekė savo visų pirma ekonominių tikslų, Kremliaus žvilgsnis nenukryps į Kijevą. Juk Ukraina Rusijai visuomet buvo kur kas didesnė savastis nei Gruzija ar kitos posovietinės šalys, išskyrus nebent Baltarusiją, kurią po eilinio mėginimo flirtuoti su Vakarų Europa Vladimiras Putinas vėl nuramino.

Daug kas tikėjosi, kad galbūt Kremlius ims išnaudoti Krymą kaip pretekstą ir vėl didinti savo įtaką Ukrainoje, juolab kad demokratinių iniciatyvų ir sovietinės antivakarietiškos nostalgijos susidūrimų šioje teritorijoje jau pasitaikė, o dar nesibaigus karui Gruzijoje Maskva pradėjo dalinti rusiškus pasus Krymo gyventojams. Toks „įpilietinimas“, kaip žinia, buvo labai naudingas teisinant karinius veiksmus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Tačiau lygiai taip pat galima buvo nuspėti, kad kova dėl įtakos Ukrainoje tikrai nesirems scenarijumi, kuris buvo pasitelktas Michailo Saakašvilio atžvilgiu, nes kažin ar net pati Rusija yra suinteresuota jėgos demonstravimu, o ir ukrainiečių karinis atsakas tikrai būtų kur kas galingesnis nei gruzinų pastangos. Lygiai taip pat buvo galima drąsiai tvirtinti, kad Kremlius tikrai nepaleis Kijevo eiti savarankišku vakarietišku keliu ir visų pirma siekti kuo greitesnės integracijos į NATO. Todėl visi įvykiai, sekę po Leonido Kučmos pasitraukimo iš valdžios, pranašavo Ukrainai nepertraukiamą užkulisinę kovą dėl politinės įtakos.

Pirmas tiesmukas mėginimas prezidento poste įtvirtinti atvirą palankumą V. Putino režimui demonstravusį V. Janukovyčių baigėsi visišku Maskvos fiasko ir ironiška pasaulio reakcija į skubotus tuomečio Rusijos prezidento sveikinimus nesąžiningai nugalėjusiam statytiniui. Vėlesni mėginimai destabilizuoti vidaus politiką siekiant Radoje prorusiškos daugumos jau buvo konstruktyvesni, bet tuomet tvirtą demokratinę liniją Ukrainos politikoje išlaikė V. Juščenkos ir J. Tymošenko sąjunga. Tačiau esamuoju laiku Kremliui, ko gero, pavyko pasiekti vieną svarbiausių taktinių pergalių - „įkalti“ nesantaikos pleištą tarp dviejų buvusių sąjungininkų, iki šiol sėkmingai blokavusių rusiškos įtakos dominavimą Ukrainoje.

Juk ne kieno nors kito, o J. Tymošenko iniciatyva dabar jau paleistoji Rada apribojo prezidento galias ir valdžios centrą perkėlė į ministrų kabinetą. Ne kas nors kitas, o J. Tymošenko pradėjo kritikuoti V. Juščenkos poziciją dėl Gruzijos konflikto ir tikrai nustebino Vakarus, jau neabejojusius šio demokratinio aljanso tvirtumu.

Tačiau tokia netikėta J. Tymošenko politinės laikysenos kaita ir nesenas susitikimas su V. Putinu, vykęs gana bičiuliškoje atmosferoje, leidžia spėti, kad Kremlius rado sau palankų priėjimą prie šios politikės, kurio, ko gero, reikėtų ieškoti jos praeityje, glaudžiai susietoje su vienais galingiausių Ukrainoje Dnepropetrovsko dujų oligarchų klanais.

Tokiu atveju, net ir žinant visą neeilinių rinkimų riziką, kurią prisiėmė V. Juščenka (visuomenės nuomonės apklausų rezultatai toli gražu nepranašauja pergalės jį remiančioms partijoms), galima suprasti, kodėl Ukrainos prezidentas pasirinko tokį radikalų sprendimą. Jis paprasčiausiai neturėjo kitos išeities, nes turbūt buvo pakankamai aiškiai informuotas apie tikruosius pakitusios J. Tymošenko elgsenos motyvus. Gali būti, kad tolesnis jos veiklos stebėjimas, jau nebeturint užtektinai galių koreguoti ministrų kabineto politiką ir vedant klampias derybas su ambicingąja premjere, prezidentui nepasirodė perspektyvus. O rinkimuose juk visuomet yra galimybių, juolab kad V. Juščenka jau ne kartą buvo nurašytas, tačiau iki šiol vis dar neleidžia Ukrainai grįžti po senosios partnerės Rusijos sparnu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras