Dauguma ES valstybių prakalbo, kad būtų galima sustabdyti Baltarusijai taikomas sankcijas.

Vienas Europos diplomatas pranešė: „Kalbame ne apie sankcijų panaikinimą, o kad jas galima būtų atšaukti tiems režimo pareigūnams, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su opozicijos atstovų persekiojimu“. Turimi omenyje laikini vizų apribojimai Baltarusijos pareigūnams, taip pat ir A. Lukašenkai.

Apie sankcijų sustabdymą buvo pradėta kalbėti po Baltarusijoje vykusių parlamento rinkimų. „Visi nepatenkinti rinkimais, tačiau manome, kad rinkimų eigoje įvyko tam tikrų poslinkių“, – cituoja Europos diplomato žodžius laikraštis „Telegraf“.

Kita vertus, į Baltarusijos parlamentą nepateko nė vienas opozicijos narys, todėl įvykusių rinkimų europiečiai nevertina kaip įteisintų.

„Šie rinkimai ne visai atitiko ESBO pripažintus demokratijos standartus. Ateityje, Baltarusijos Respublikai siekiant rengti rinkimus pagal bendrus įsipareigojimus, reikėtų didesnių pokyčių“, – pareiškė ESBO parlamentinės asamblėjos vadovė, ESBO stebėtojų misijos Baltarusijos parlamento rinkimuose koordinatorė Anne-Marie Lizin (Ann-Mari Lizen).

Panašiai kaip ir ESBO, Baltarusijos valdžią kritikavo šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija. Ji paragino A. Lukašenką „dėti pastangas, kad respublika atitiktų tarptautinius demokratijos standartus“.

„Nesitikėjome kažkokių revoliucinių atsiliepimų. Apmąstysime, ką išgirdome, išnagrinėsime kitų stebėtojų ir politikų vertinimus. Galvosime, analizuosime ir būtinai taisysime klaidas“, – pažadėjo Baltarusijos vadovas, pretenduojantis į „baltarusių tautos tėvo“ statusą.

Numatoma, kad dialogas dėl laikino sankcijų taikymo Baltarusijai suspendavimo prasidėtų artimiausiu metu. Spręsti šį klausimą į Briuselį būtų pakviestas Baltarusijos užsienio reikalų ministras. Kaip pasakė jau cituotas Europos diplomatas, tam galėtų pasipriešinti Danija ir Olandija, bet jų pozicijos negalėtų nulemti ES apsisprendimo.

Pagal 2008 m. spalio 1 d. „Vzgliad“ (www.vz.ru) parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.