Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį buvo skirtingų nuomonių dėl to, ar atnaujinti partnerystės derybas, kurios buvo įšaldytos protestuojant dėl Rusijos karo su Gruzija.

Vokietija ir Italija ragino atnaujinti diskusijas dėl prekybos, energetikos ir politinių ryšių, nes Maskva atitraukė pajėgas iš Gruzijos teritorijų paliaubose, kurioms tarpininkavo ES, nustatytu laiku.

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini pareiškė, kad ES turėtų pranešti apie derybų atnaujinimą per ES ir Rusijos susitikimą kitą mėnesį, ir pabrėžė, kad Rusijos požiūris yra konstruktyvus. Bet kai kurie ES užsienio reikalų ministrai, vadovaujami Davido Milibando iš Didžiosios Britanijos, pranešė, kad jie prieš atnaujinant artimesnius ryšius su Rusija norėtų matyti progresą derybose dėl ginčytinų Gruzijos regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – ateities. Pasak Didžiosios Britanijos atstovo, ES turėtų palaukti pirmojo Gruzijos ir Rusijos derybų Ženevoje turo pasekmių, kurios vyks šią savaitę. Tik po jų verta spręsti dėl partnerystės atnaujinimo.

Kaip pranešė pareigūnai, diskusija bus tęsiama dviejų dienų ES viršūnių susitikime, kuris prasidės trečiadienį Briuselyje.

ES lyderiai praeitą mėnesį sutarė sustabdyti derybas, kad parodytų nepritarimą Maskvos invazijai. Toks žingsnis suerzino rusų pareigūnus. 27 šalių narių bloko lyderiai taip pat nusprendė patikrinti ryšių ir alternatyviųjų energijos šaltinių patikimumą. Rusija tiekia ES trečdalį jos naftos ir 40 proc. gamtinių dujų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris ES užsienio reikalų ministrams per pirmadienio susitikimą teigė, kad Rusijos pajėgos paliko Gruzijos teritoriją, bet nepasitraukė į pozicijas, turėtas prieš 5 dienų karą, prasidėjusį rugpjūčio 7 dieną.

B. Kouchneris, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, praeitą savaitę lankėsi Gruzijoje ir pranešė, kad ten liko dar labai daug neišspręstų problemų. Pasak jo, Rusijos karių buvimas atsiskyrusiuose regionuose, kurie prieš karą buvo kontroliuojami Gruzijos, neturėtų dingti iš ES svarstymų ir darbotvarkės.

Ženevos derybos, kurioms tarpininkaus ES, Jungtinės Valstijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, skirtos pabandyti išspręsti Rusijos ir Gruzijos santykių atšalimą, kilusį dėl separatistinių regionų.

Pagal 2008 m. spalio 13 d. „International Herald Tribune“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.