Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Naftinis I. Alijevo balansavimas (4)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 10 17

Spalio viduryje, kai daugelio dėmesys buvo sutelktas į nesibaigiančias politines rietenas Ukrainoje ir į nesėkmingai prasidėjusias Gruzijos ir Rusijos derybas, dar vienoje posovietinėje šalyje tyliai įvyko prezidento rinkimai, kuriais nesipiktino nei tarptautinės organizacijos, nei Europos demokratai.

Azerbaidžanas be jokių girdimų ar matomų opozicijos protestų ir, žinoma, beveik vieningai šalies vadovu perrinko Ilhamą Alijevą, buvusio prezidento Heidaro Alijevo sūnų, kuris po tėvo mirties prieš penkerius metus paveldėjo šį postą tiesiogine to žodžio prasme. H. Alijevas, valdęs Azerbaidžaną ir sovietmečiu bei priklausęs Sovietų Sąjungos valdžios grietinėlei, taip pat buvo bekompromisis diktatorius, tačiau tiek jo, tiek jo sūnaus valdymas, kuriame neįmanoma rasti demokratijos elementų, kažkodėl nepiktina nei Vakarų, nei Rusijos. Galima sakyti, kad kai beveik prieš dvidešimt metų buvo šiaip ne taip prigesintas Kalnų Karabacho konfliktas, Azerbaidžanas tarsi dingo iš tarptautinių diskusijų rato ir buvo vėl prisimintas, kai Europa susirūpino energetinių žaliavų, visų pirma naftos, alternatyvomis Rusijai.

Ši šalis, išsidėsčiusi šalia Kaspijos jūros, yra itin turtinga šios žaliavos, kuri jau tapo paties Azerbaidžano kylančios ekonominės gerovės pamatais. Tačiau I. Alijevas iškart nepuolė reaguoti į Vakarų iniciatyvas, puikiai suprasdamas, kad ramus egzistavimas Vladimiro Putino kaimynystėje turi būti paremtas itin nuosaikiu vadovavimu. Žinoma, nusisukti nuo Vakarų buvo neįmanoma dėl dviejų priežasčių. Pirmoji susijusi su pinigais, nes pirkėjai Azerbaidžanui už naftą moka pakankamai dosniai, juolab kad šiai šaliai tai yra bene naudingiausia savo turto realizacijos rinka. Antroji priežastis yra susijusi su politine režimo ramybe. Pavyzdžiui, savo valdymo metodais nuo I. Alijevo beveik niekuo nesiskiriantis Aleksandras Lukašenka nuolat yra Vakarų priekaištų objektas, o Azerbaidžanui naftos eksportas į Vakarus garantuoja antidemokratinį imunitetą.

Tačiau yra ir Kremlius, kuriam turbūt nekainuotų daug pastangų su I. Alijevu elgtis panašiai kaip su Michailu Saakašviliu. Bet Maskvos režimas taip pat nesiekia visiško savo įtakos įtvirtinimo Baku, ir tai laikytina savotišku paradoksu, nes geopolitiniai manevrai visoje posovietinėje erdvėje aiškiai rodo, kad visos čia esančios šalys patiria nuolatinę įtampą dėl traukos į Vakarų arba į Rusijos orbitas. Be abejo, galima sakyti, kad Rusija visiškai nesuinteresuota Azerbaidžano nafta, nes jai ir vidinėms reikmėms, ir stambiam eksportui jos pakanka. Be to, per Gruzijos konfliktą, bombarduodama naftotiekį Baku–Tbilisis–Džeihanas, Rusija aiškiai parodė, kad gali kontroliuoti vienintelę Azerbaidžano žaliavos eksporto į Vakarus arteriją. Negana to, dėl šio konflikto sustojo ir už Baku–Tbilisį–Džeihaną ne mažiau svarbus dujotiekio iš Turkmėnistano į Azerbaidžaną projektas, kurio realizacija būtų garantavusi Europai alternatyvą rusiškoms dujoms.

Kita vertus, reikia pripažinti ir tai, kad darydamas atvirą spaudimą autoritariniam Azerbaidžano režimui Kremlius išduotų savo vertybes. Juk aktyvesni Rusijos veiksmai, jei tam sukuriamas palankus pretekstas, pastebimi tik tose posovietinėse šalyse, kuriose jau įsigalėjusi demokratija arba dėl jos stojiškai kovojama. O iš esmės dinastinėse buvusiose Azijos respublikose Maskva leidžia vyrauti ramybei, suprasdama, kad vienas konkretus diktatorius, tegul ir turtingas naftos, yra kur kas lengviau kontroliuojamas nei nuolat dėl valdžios konkuruojantis demokratinis režimas. Juk ir Jungtinės Amerikos Valstijos su savo arabų sąjungininkais elgiasi taip pat ir neskatina protestų prieš šeicho valdžią, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras