Buvusio Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) karininko Aleksandro Litvinenkos apnuodijimas dar kartą pademonstravo, kokių metodų imasi Kremlius, norėdamas pašalinti jiems neįtikusius politikus ar juos išdavusius veikėjus. Tiesa, kol kas egzistuoja tik įtarimai, kad jį talio – šio pavojingo cheminio elemento – mišiniu apnuodijo Rusijos agentai, bet visi požymiai, rašant šį straipsnį, rodė, kad buvusiu saugumo karininku norėta atsikratyti.

Kas tas pavojingasis TALIS?

Britų spaudoje – daugybė Londono „University College Hospital“ reanimacijoje gulinčio A. Litvinenkos nuotraukų: jis prie mirties, nuplikęs, sunkiai kvėpuoja, prie jo prijungta organizmą valanti ir maitinanti aparatūra. Medicininio tyrimo metu paaiškėjo, kad jo organizme yra talio – pavojingo cheminio elemento, kurio rasta triskart daugiau negu ribinė norma.

Chemijos specialistai tvirtina, kad talis ir jo junginiai yra ypatingai nuodingi, todėl pramoninis jų panaudojimas labai ribotas. Pastaruoju metu taliu susidomėta dėl galimybės panaudoti jį aukštų temperatūrų superlaidininkų gamybai. Pavyzdžiui, talio turinti keraminė medžiaga, kurios apytikslė formulė Tl₂Ba₂Ca₂Cu₃O_8+x, yra superlaidi 125 K temperatūroje. Daugiau nutuokiantiems chemijoje ekspertai aiškina, kad talis, skirtingai nuo kitų 3A grupės metalų, labiau linkęs sudaryti junginius, kuriuose jo oksidacijos laipsnis +1, o ne +3. Talis sudaro oksidą Tl₂O ir hidroksidą TlOH. Abu šie junginiai yra joniniai, o TlOH yra stipri bazė. Tai, kad talio oksidacijos būvis +1 yra stabilesnis nei būvis +3, kartais vadinama stabilios elektronų poros efektu. Talio elektroninė konfigūracija yra [Xe]4f¹⁴5d¹⁰6s²6p¹. Susidarant Tl⁺ jonui, Tl atomas praranda 6p elektroną. Du elektronai, likę 6s orbitalėje, sudaro stabilią porą. Daugelis elementų, esančių periodinėje lentelėje po pereinamųjų elementų, sudaro jonus, kurių elektroninė konfigūracija (n-1)s²(n-1)p⁶(n-1)d¹⁰ns². Vienas iš galimų šio reiškinio aiškinimų: grupių apačioje esančių elementų atomų ir jonų ryšių energijos ir kristalinių gardelių energijos yra per mažos, kad galėtų kompensuoti ns² elektronų jonizacijos energiją (http://www.chf.vu.lt/Elementai/VElem/3a_grupes_metalai.htm).

Mirtina talio dozė – vos vienas gramas

Londono universitetinės kolegijos ligoninės toksikologai aiškina, kad talis pakenkia nervų sistemai, plaučiams, širdžiai, kepenims ir inkstams. Žodžiu, viršijus jo absorbcijos organizme normą, pamažu atsisako visos gyvybinės funkcijos. Apsinuodijimo simptomai – plaukų slinkimas, skrandžio ir virškinamojo trakto sutrikimai. Mirtina dozė – tik vienas gramas. Nukentėjusiems išsivysto polineuritas, psichikos ir regėjimo sutrikimai. Daug ką pasako tai, kad talis yra vienoje cheminių elementų grupėje kaip ir aliuminis.

Istorija mena keletą talio panaudojimo piktiems kėslams atvejų. Vienas garsiausių – neseniai išslaptintas CŽV bandymas šiuo cheminiu elementu nunuodyti Fidelį Kastro. Tada, 6-me dešimtmetyje, buvo planuota talio pabarstyti Niujorke viešėjusio Kubos lyderio šlepetėse. CŽV neva svarstė, kad apnuodijus F. Kastro iškris jo garsioji barzda, ir revoliucijos vadas praras savo revoliucionieriaus, Kuboje vadinamo „barbudos“ („barzdočiaus“) įvaizdį... Pasikėsinimas nepavyko: įtartinas šlepetes iš numerio išnešė apartamentų tvarkytoja...

Londono medikai neatmeta versijos, kad A. Litvinenka buvo apnuodytas mišiniu. Jam iškrito plaukai, o veidas paseno kokia 20 metų. Pastebėti pakenkimai kaulų smegenims – jie nustojo gaminti reikiamą leukocitų kiekį, kad palaikytų stabilią imuninę sistemą. Gali būti, kad A. Litvinenkai prireiks kaulų čiulpų persodinimo operacijos.

Nusikaltimo gijos veda į Kremlių?

Bet nukentėjusysis gali tos operacijos ir nesulaukti. Medikų nuomone, jo būklė labai bloga. Po apnuodijimo lapkričio 1 dieną jis nevalgė 18 dienų, vos prakalba, nes ištino ryklė. Bet jis vis tiek davė interviu spaudai, kuriame pasikėsinimu nužudyti apkaltino Kremlių. Po šių kaltinimų prie A. Litvinenkos palatos visą parą budi policija, o bylą ėmėsi tirti britų kontržvalgyba M15.

Jam pritarė kitas į Londoną pabėgęs aukštas KGB karininkas Olegas Gordijevskis, 1985 metais pasitraukęs į Vakarus. Laikraščio „Daily Telegraph“ puslapiuose jis rašo, kad tie, kurie pasikėsino į A. Litvinenką, jau grįžo į Maskvą ir laisvai vaikštinėja laisvėje, nes Kremlių valdo režimas, kontroliuojamas išeivių iš sovietinio saugumo. Gali būti, kad nurodymui pašalinti A. Litvinenką pritaręs pats V. Putinas, teigia buvęs KGB pulkininkas. Su oponentais V. Putinas susidoroja taip pat negailestingai, kaip 3-me dešimtmetyje tai darė Adolfas Hitleris...

Pats nukentėjusysis teigia, kad prieš susitikimą japoniškame suši bare su italu Mario Scaramella, kurio jis neįtaria apnuodijimu, jis matėsi su dviem „senais pažįstamais“ iš Maskvos. Susitikimas įvyko viename Londono viešbutyje, kur visi trys gėrė arbatą. Vienas jų – senas A. Litvinenkos pažįstamas – buvęs FST pulkininkas ir Rusijos televizijos kanalo ORT saugumo tarnybos vadovas Andrėjus Lugovojus, dalyvavęs vadinamoje „Aerofloto“ byloje. Antras žmogus nukentėjusiam buvo nematytas, bet žinomas vardas – Vladimiras.

„The Guardian“ primena, kad šioje byloje buvo kaltinamas kitas pabėgėlis į Didžiąją Britaniją – Borisas Berezovskis, kuriam Londonas taip pat suteikė pilietybę. Teismas nuteisė tris aukštus pareigūnus ir pareikalavo atlyginti 215 mln. išgrobstytų rublių.

Tačiau iš tikrųjų A. Litvinenka galėjo būti apnuodytas už ketinimus atskleisti nusikaltėlius, nužudžiusius Aną Politkovskają. Minėtas italas kavinėje ir įteikė keturis dokumentų lapus, kuriuose buvo ir dėl šio nužudymo paminėtos įtariamų FST karininkų pavardės. Mario Scvaramella tuo metu pats atėjo į Didžiosios Britanijos ambasadą Romoje ir paaiškino savo susitikimo su rusų buvusiu karininku aplinkybes. Jis teigė, kad ir jam grasina „rusai bei čečėnai“.

***

Kol kas A. Litvinenkos apnuodijimas apgaubtas mįslėmis. Bet jau dabar aišku, kad Maskva daro viską, kad pačiais grubiausiais būdais pašalintų jai neįtinkančius, ją išdavusius ar žinančius nemažai paslapčių. Gali būti, kad tokių nusikaltimų gijos nusidriekia į Rusijos valdžios olimpą, kur spindi Kremliaus rubino žvaigždė...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.