|
Josephas S. Nye. Amerikos rinkimai krizės metu
2008 10 22

Tuo metu, kai šalis patiria didžiausią finansinę krizę nuo 1929 m. Didžiosios depresijos laikų, lapkričio 4 dieną amerikiečiai išsirinks savo 44-ąjį prezidentą. Kadangi abu kandidatai į JAV prezidentus yra senatoriai, turintys mažai vykdomosios valdžios patirties, pagrindine rinkimų tema tapo jų sugebėjimas suvaldyti krizę.
Visgi tokia situacija turėtų būti naudingesnė Barackui Obamai ir demokratams, kadangi apklausos rodo, kad jų stiprioji pusė ekonomika, o tradiciškai Johno McCaino ir respublikonų stipresnioji pusė saugumo klausimai. Kaip rodo apklausos, iki rugsėjo pirmavo respublikonų kandidatas, o kilus krizei rinkimuose lyderio poziciją užėmė B. Obama.
Tiek patirtimi, tiek temperamentu abu kandidatai į prezidentus labai skiriasi. Demokratų kandidatas yra ne tik pirmasis afroamerikietis, bet ir jauniausias kandidatas į JAV prezidentus, o J. McCainas yra patyręs jūrų laivyno aviatorius ir daugiau nei dvi kadencijas yra Senate. Taip pat jis pabrėžia savo moralines vertybes ir tai, kad gali veikti greitai ir ryžtingai. Visgi jis įrodė galintis būti lankstus, kai sugebėjo tapti pagrindiniu respublikonų kandidatu, nors dar 2007 m. mažai kas tuo tikėjo. O B. Obama, pasižymintis kaip įkvepiantis oratorius, finansinės krizės ir politinės kampanijos sutrikimo metu parodė šaltumą ir ramumą.
Vis dėlto į visuomenės apklausas reikia žiūrėti gana atsargiai dėl pačių rinkimų tvarkos, nes kiekviena valstija balsuoja proporcingai turimų narių Kongrese skaičiui. Pavyzdžiui, 2000 m. Alas Goreas turėjo didesnę visuomenės paramą, bet rinkimus laimėjo Georgeas W. Bushas.
Taip pat išankstines prognozes, daromas pagal visuomenės apklausas, gali paneigti paskutinę minutę pasikeitusi rinkėjų nuomonė. Klaidos per rinkimų debatus gali kardinaliai pakeisti viešąją nuomonę, kaip nutiko prezidentui Geraldui Fordui debatuose su Jimmy Carteriu 1976 m.
Kitas veiksnys, galintis pakeisti rinkimų rezultatus, galėtų tapti spalio siurprizas, susijęs su terorizmu, kuris nukreiptų dėmesį nuo finansinės krizės prie saugumo stipriosios respublikonų pusės. 2004 m. pasirodęs vaizdo įrašas su Osama bin Ladenu galėjo padėti G. Bushui įveikti senatorių Johną Kerry.
Neseniai vykdyta BBC apklausa 22-ose šalyse parodė, kad jei balsuotų pasaulis, triuškinamai laimėtų B. Obama. Visgi amerikiečiai nemėgsta išorės kišimosi į jų rinkimus. Kai demokratų kandidatas sutraukė apie 200 tūkst. minią, sakydamas kalbą Berlyne, respublikonai jį išvadino elito atstovu, neapeliuojančiu į amerikiečių darbininkus. Vis dėlto rugsėjo mėnesį vykdytoje apklausoje amerikiečiai turėjo reitinguoti užsienio politikos tikslus, kurių turėtų laikytis būsimasis šalies prezidentas. 83 proc. kaip svarbiausią tikslą išrinko pagerinti Amerikos autoritetą pasaulyje. Pirmasis afroamerikietis prezidentas galėtų atstatyti minkštąją galią, kurią G. Busho administracija iššvaistė per aštuonerius metus.
Josephas S. Nye, remdamasis garsiu mąstytoju N. Makiaveliu, teigia, kad galbūt valdovui svarbiau kelti baimę nei būti mylimam. Visgi analitikas priduria, kad dažnai pamirštama, kad opozicija meilei nėra baimė, bet ja tampa neapykanta. Vadovaujantis pačiu Makiaveliu, neapykanta yra tai, ko valdovas atsargiai turėtų išvengti.
Pagal http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Kristina Puleikytė. |