Šiais metais prezidento įsaku Čečėnijos sostinėje Grozne karo palikti pėdsakai bus panaikinti. Tai, kad įsakas beveik įgyvendintas, yra žygdarbis.

Ne taip seniai Groznas (šio miesto pavadinimas išvertus iš rusų kalbos reiškia „baisus“) garsėjo sukrypusiais pastatais ir nepažymėtais kapais, sienomis, kurios priminė griuvėsius, paliktus po mūšių per Antrąjį pasaulinį karą.

Šiandien Groznas yra ne tiek mūšio laukas, kiek atnaujinta vieta naujai policinei valstybei Rusijos sudėtyje, vadovaujama Ramzano Kadyrovo – jauno ir žiauraus prezidento. R. Kadyrovas, čečėnas, atvirai išreiškęs lojalumą tam pačiam Kremliui, su kuriuo ilgą laiką kovojo daugelis čečėnų, išleido įsaką, kad iki gruodžio 31 dienos sostinėje nebeturi likti karo ženklų, padariusių Grozną vertą savo vardo.

Tuo metu, kai gražinimas artėja prie pabaigos ir primena Stalino laikų viešuosius darbus, nauja Grozno išvaizda kelia naujų klausimų. Griuvėsiai valomi – tad kaip miestas prisimins jėgas, kurios jį naikino ir griovė? Trumpas atsakymas gali būti toks – prisimins labai atsargiai ir tik iš dalies. Jeigu užduotis rašyti karo istoriją atitenka nugalėtojams, tada R. Kadyrovas turi neblogų galimybių.

Mieste atsiminimai ar istorinė kronika yra cenzūruojami kad ir valstybės valdomos Čečėnijos žiniasklaidos.

Rusija yra tauta, su gerai išplėtota nujauta, kas yra jos priešai. Ji taip pat turi daug memorialų, statulų, kuriose vaizduojami sovietų kariai, laikantys puolančius vokiečius.  Be to, iki šių dienų Kremlius svarbias nacių pasidavimo metines švenčia Raudonojoje aikštėje su kariniais paradais ir taip primena tiek savo žmonėms, tiek pasauliui svarbią sovietų pergalę prieš Vokietiją.

Tačiau Grozne viešas diskusijas apie pajėgas, kurios sugriovė šį miestą, komplikuoja faktas, kad tos pajėgos nebuvo svetimos – jos buvo rusų. Prisimenant karą, Groznas tapo kapu prezidento tėvui Achmadui Kadyrovui, kuris žuvo sprogus bombai 2004 metais per ceremoniją, kurioje buvo minimas Vokietijos nacių pralaimėjimas.

Beveik kiekvienas čia žino, kad Rusija šį miestą pavertė griuvėsiais. Beveik kiekvienas žino ir apie čečėnų ir slavų istorijos karo ciklus. Bet šiandien bent jau oficialiai Rusija yra sąjungininkė, ir tas, kuris prisimena praeitį, turi ją pamiršti.

Pagal 2008 m. spalio 19 d. „International Herald Tribune“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.