Kai naftos kaina krinta ir pasaulis baiminasi dėl ekonominės recesijos, naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) patikrino Rusijos prisijungimo prie naftos gavybos sumažinimo, siekiant išlaikyti pasaulines kainas, perspektyvas – Rusija yra didžiausia naftos eksportuotoja, neįeinanti į OPEC.

Aukšto lygio susitikimuose Rusija vėl pademonstravo nenorą įsipareigoti. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas susitikime su OPEC generaliniu sekretoriumi Abdalla Salem el-Badri teigė, kad Rusija yra suinteresuota užmegzti glaudesnius ryšius su kartelio šalimis, bet nepažadėjo sumažinti naftos gavybos, nuo kurios priklauso šalies biudžetas.

OPEC generalinis sekretorius patvirtino, kad vykdamas į Maskvą jis ir nesitikėjo, kad Rusija sutiks nutraukti naftos gavybą, jis tik norėjo pasidalyti su rusais duomenimis apie galimą pasiūlos perteklių metų gale.

Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas pridūrė, kad norėdama palaikyti pasaulinę kainą Rusija gali dalį eksportui skirtos naftos nukreipti į nacionalinį naftos rezervą ir taip riboti pasiūlą pasaulinėje rinkoje. Visgi Rusija kol kas neturi tokio naftos rezervo ir lieka atviras klausimas, kada ji gali tokį turėti.

OPEC vadovai paskelbė, kad per skubų viršūnių susitikimą Vienoje bus nuspręsta sumažinti naftos gavybą apytiksliai 1 milijonu barelių per dieną. Tokių veiksmų skatina imtis baimė, kad dėl pasaulinės ekonominės recesijos naftos kaina gali dar kristi. Tuo tarpu OPEC generalinio sekretoriaus vizitas į Maskvą buvo žinia, kad Saudo Arabija viena neprisiims visų finansinių nuostolių. Akivaizdu, kad kartelio šalys ateityje nežada imtis radikalaus naftos gavybos nutraukimo be pagrindinių naftą eksploatuojančių šalių, nepriklausančių OPEC, pavyzdžiui, Rusijos, žinios.

Visgi prieštaringas Maskvos ir OPEC bendradarbiavimas nėra palankus naftą importuojančioms valstybėms, kurioms naftos kainos kritimas yra naudingas.

Maskvos santykiai su OPEC yra įtempti, nes Rusija nepriklausydama karteliui ir realiai nesiimdama jokių veiksmų, gauna naudos iš pastarojo naftos gavybos pristabdymų ir kitų veiksmų, kuriais siekiama palaikyti pasaulinę naftos kainą. Visgi dabartinis naftos kainos kritimas pridarė nuostolių Rusijai, kurios įplaukos į biudžetą priklauso nuo gamtinių išteklių eksporto.

Pagal 2008 m. spalio 22 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.