Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos ir Kazachstano santykiai: sąjungininkai ir/ar konkurentai?

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2006 11 21

Putinas ir Nazarbajevas laikosi eurazijinių pozicijų ir kurso.

Aleksandras Duginas 

Šitų dviejų valstybių santykių pobūdis ir perspektyvos yra labai svarbūs momentai bendram tolimesniam postsovietinės erdvės vystymuisi. Šie santykiai turi daug sudedamųjų aspektų – politinį, ekonominį, socialinį, bet svarbiausias dalykas yra suprasti šių santykių ideologiją ir įvertinti juos regioniniame (net globaliniame) kontekste. 

Idėja

Iš karto būtina pažymėti, kad įvairiapusis Rusijos ir Kazachstano bendradarbiavimas šiandien aktyviai plėtojasi pirmiausia todėl, kad šių dviejų valstybių vizijos iš esmės sutampa. Šių vizijų esmė yra postsovietinės eurazijinės erdvės reintegracija.

Šiame kontekste išskirtinis yra tas momentas, kad Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas dar Boriso Jelcino laikais iškėlė eurazijinės sąjungos idėją (pažymėtina, kad jis nuo pat pradžios neigiamai vertino Sovietų Sąjungos žlugimą). Tuo metu Rusijoje, išskyrus tam tikrus sluoksnius, ši idėja nebuvo paklausi, bet Vladimiro Putino pavidalu ji rado savo pirkėją.

Rusijos prezidentas yra labai pragmatiškas žmogus. Jis suprato, kad bendradarbiavimas su Kazachstanu gali atnešti Rusijai daug naudos, visų pirma ekonominės. Suprantama, kad pirmuoju valdymo laikotarpiu naujam Kremliaus šeimininkui rūpėjo būtent ekonominiai klausimai. Tačiau laikui bėgant V. Putino komanda suvokė, kad ekonominis valstybės vystymasis be idėjinio pagrindo yra kelias į niekur. Galbūt tas supratimas kaip toks turinio prasme visada buvo tik nebuvo atvirai deklaruojamas iš atsargumo sumetimų (kad neišprovokuotų, „neišgąsdintų“  Vakarų ir panašiai), bet kaip ten bebūtų, pastaruoju metu jis įgauna aiškias formas.

Šiandien daug yra kalbama apie tai, jog Rusijos vadovybė kaip nacionalinę idėją yra pasirinkusi Aleksandro Dugino, kuris tapo dažnu Kremliaus lankytoju, neoeurazizmą, kurio esmė yra eurazijinės imperijos sukūrimas. Šios imperijos branduoliu turėtų tapti Rusija, tačiau viena pati. A. Dugino nuomone, ji to padaryti negalės. Branduolį turėtų sudaryti keturių buvusių SSRS valstybių blokas. Šį bloką savo ruožtu turėtų sudaryti Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas ir Rusija (kaip lyderė, pirmoji tarp lygių). Bloko esmė yra garsiojo slavų trikampio atkūrimas, plius Kazachstanas, kaip svarbiausia postsovietinės Centrinės Azijos šalis.

Pažymėtina, kad postsovietinėje Centrinėje Azijoje dvi valstybės konkuruoja dėl lyderystės – tai Uzbekistanas ir Kazachstanas, kurios abi dabar yra Rusijos sąjungininkės. Tačiau pranašumas eurazijinės koncepcijos kontekste yra ryškiai Kazachstano pusėje. Pastarasis yra sėkmingesnis ekonomine prasme, o svarbiausia – patrauklesnis Rusijai todėl, kad yra idėjiškai artimas. Uzbekistanas irgi yra geostrategiškai ir geoekonomiškai svarbi valstybė, bet Islamas Karimovas, skirtingai nuo N. Nazarbajevo, neturi ilgalaikės strateginės vizijos. Jis yra visų pirma susirūpinęs savo valdžios saugumu, o ne kažkokiais blokais. Kuomet Uzbekistano prezidentas suprato, kad konkuruoti su Rusija jam yra blogiau (tiksliau – pavojingiau) nei draugauti su amerikiečiais, jis juos išvarė ir greitai paliko GUAM (Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas, Moldova), prisijungė prie Evrazeso sąjungos bei nusprendė atkurti savo narytę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO). Pažymėtina, kad Kazachstanas buvo vienas iš Evrazeso steigėjų ir šalia Rusijos yra vienas aktyviausių šios organizacijos narių, ir elgiasi Kazachstanas (kuris taip pat yra KSSO narys), tiksliau jo prezidentas, taip ne dėl konjunktūrinių ar subjektyvių, bet visų pirmą dėl idėjinių sumetimų. Būtent tokios nuomonės apie jį yra pats A. Duginas.

Pagaliau Kazachstanas kaip ir Rusija tvirtai žengia „valdomos demokratijos“ keliu (Kazachstanas šia prasme yra tiesiog Rusijos brolis dvynys Centrinėje Azijoje), kas tik dar labiau suartina šias valstybes ir nutolina Kazachstaną nuo Vakarų, kurie yra linkę skaityti pamokslus apie demokratiją (nors šie pamokslai yra užmirštami, kai atsiranda kariniai ir ekonominiai, visų pirma energetiniai – o Kazachstane yra į ką investuoti šioje srityje – interesai).

Manytina, kad būtent šiame, aukščiau išdėstytame, kontekste reikėtų vertinti Rusijos ir Kazachstano santykius šiandien ir ateityje. 

Praktika 

Ką rodo Rusijos ir Kazachstano santykių praktika? Šalių prekyba auga, aktyviai bendradarbiaujama kosmoso srityje (Kazachstano teritorijoje yra Bajkonuro kosmodromas, kuris Rusijai yra gyvybiškai svarbus, kol nėra iki galo modernizuotas kosmodromas Plesecke; bet net tada Bajkonuras nepraras savo reikšmės dėl ypatingos geografinės padėties, o nuomos sąlygos Rusijai vis dar išlieka pakankamai palankios), vykdomi įvairūs energetiniai projektai. Paskutinio V. Putino ir N. Nazarbajevo susitikimo metu buvo pasirašyti susitarimai dėl „Gazprom“ investicijų į dujų gavybą didžiuliame Karačiagansko telkinyje (į kurį pretendavo ir užsienio kompanijos). Už tai Kazachstanas gavo dalį Orenburgo (Rusija) dujų perdirbimo gamyklos akcijų, į kurią taip pat pažadėjo papildomas investicijas, nes būtent čia ir bus perdirbamos dujos iš Karačiagansko.

Kaip reikėtų vertinti Kazachstano bendradarbiavimą su Vakarais ir Kinija? Yra žinoma, kad kazachų nafta tekės naftotiekio Bakų-Tbilisis-Dzeichanas vamzdynu, kurio tikslas buvo sukurti energetinį kelią, aplenkiantį Rusiją. Pažymėtina, kad be Kazachstano naftos pastarasis projektas būtų labai probleminis, dėl ko Kazachstanas sutiko į jį įsijungti. Taip pat jau pradėjo veikti naftotiekis iš Kazachstano į Kiniją. Ar tai reiškia, kad Kazachstanas, būdamas svarbia regionine valstybe, elementariai laviruoja tarp didžiųjų galių niekam neatiduodamas prioriteto?

Skirtingi ekspertai mano skirtingai. Vis tik manytina, kad Kazachstano užsienio politikos esmė yra ne laviravimas, bet interesų diversifikacija, neprarandant ideologinės orientacijos į eurazijinį bendradarbiavimą (reiškia artimesnius, strateginius santykius su Rusija). Kitaip tariant, Kazachstanas draugauja su visais, nes jam tai yra naudinga, bet (a) jis nedraugauja su kažkuo prieš kažką ir (b) santykius su Rusija laiko prioritetiniais, bet didžiąja dalimi ne dėl pačios Rusijos, o dėl jų bendros eurazijinės vizijos.     

Išvada

Taigi į klausimą dėl Kazachstano ir Rusijos santykių pobūdžio galima atsakyti, kad šios valstybės iš principo nėra konkurentės, nes yra ideologiškai (eurazistiškai) artimos. Jų konkurencija yra natūrali ir neišvengiama, nes kiekviena valstybė elgiasi taip, kaip jai yra naudinga, bet tai nėra nulinės sumos žaidimo konkurencija, kaip sakoma, sveika strateginių partnerių konkurencija.

Žvelgiant į ateitį, galima pasakyti, kad situacija gali pasikeisti nebent tuo atveju, jei N. Nazarbajevas nuspręstų kaip nors pratęsti savo valdymą (ar tiesiogiai, ar per įpėdinį, pavyzdžiui, savo dukrą). Jeigu taip nebus, galbūt JAV ir/ar ES ir pavyks iš esmės perorientuoti naują Kazachstano elitą į save. Su N. Nazarbajevu jie turi mažai šansų tai padaryti

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras