Trejus metus Barackas Obama dirbo bendruomenės organizatoriumi viename Čikagos rajonų, todėl puikiai žino apie Amerikoje egzistuojantį skurdą. Pagal žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičių JAV pralenkia turtingąsias Europos valstybes, bet B. Obama savo rinkimų kampanijoje didžiausią dėmesį skiria mokesčių mažinimui viduriniajai klasei, o kovos su skurdu klausimui yra numatęs tik keletą pasiūlymų. Respublikono Johno McCaino programoje skurdas, kaip problema, iš viso nėra įvardijama.

Jei Amerikos skurdžiųjų gyventojų problemos nėra svarbios palygti su kitų rinkėjų lūkesčiais, nereikia stebėtis, kad vargšai už JAV ribų yra „nematomi“. B. Obama žada padidinti JAV užsienio pagalbą, kad būtų stabilizuotos žlungančios valstybės ir užtikrintas tolygus besivystančių šalių augimas. Tuo tarpu J. McCainas niekada nėra išskyręs ar kitaip svarstęs JAV užsienio pagalbos klausimo.

Abu kandidatai į JAV prezidentus apeliuoja į amerikiečių karių mirtis Irake, tačiau mažai dėmesio skiria civilių aukoms. Debatuose tarp Joe Bideno, B. Obamos kandidato į viceprezidentus, ir Saros Palin, J. McCaino kandidatės į viceprezidentus, pastaroji B. Obamos teiginius, kad amerikiečių kariai Afganistane tik atakuoja kaimus ir žudo civilius, pavadino „neapgalvotais“ ir „neteisingais“. Būdama aktyvi žmogaus teisių gynėja S. Palin, kritikuodama demokratų kandidato poziciją, nepripažino, kokių pasekmių civiliams sukėlė amerikiečių kariniai veiksmai Afganistane.

Globalus etinis iššūkis, aiškiai išskirtas rinkimų kampanijos metu, buvo klimato kaita. Šiuo atveju abiejų kandidatų pasiūlymai faktiškai identiški.

Vienas etinis klausimas, kurio nė vienas iš kandidatų rinkimų kampanijos metu neakcentavo, yra gyvūnų teisės, nors jos gali labai smarkiai veikti rinkėjų pasirinkimą. Grupė, pasivadinusi „Laukinio gyvenimo gynėjai“, išleido reklamą, kurioje pabrėžiamas S. Palin vilkų medžioklės iš lėktuvų palaikymas. Demokratų, respublikonų ir nepriklausomų tyrėjų studija parodė, kad ši reklama paskatino didesnę paramą B. Obamai.

Pagal http://www.project-syndicate.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.