Maskvos meras eksportuoja Rusijos naująjį nacionalizmą
2008 10 31
Maskvos meras Jurijus Lužkovas pažadėjo šį mėnesį pastatyti naują kaimynystę Pietų Osetijos separatistams šalia karo nuniokoto Cchinvalio. Jis pasiruošęs išleisti apie 100 milijonų JAV dolerių naujų namų, mokyklų ir prekybos centrų statybai, nes, kaip pats teigia, mes švenčiame didžią pergalę pergalę už laisvę ir nepriklausomybę. Pinigai, skirti miestui atstatyti, bus imami iš Maskvos miesto biudžeto.
J. Lužkovas yra meras, plėtojantis užsienio politiką. Jis palaiko Rusijos hegemonijos atstatymą buvusioje sovietinėje erdvėje, kursto separatistinius regionus kaimyninėse šalyse ir gynė naująjį Rusijos nacionalizmą, kai šią vasarą Kremlius jėga išplėšė Pietų Osetiją iš kaimyninės Gruzijos. Dar vienas provokuojantis J. Lužkovo pareiškimas Ukraina turi grąžinti Krymą Rusijai. Jis skatina separatistines grupes, esančias Kryme, kurios po konflikto su Gruzija turi naują šūkį: mes būsime kiti.
Į Vakarų kaltinimus, kad savo veiksmais jis pažeidžia kitų šalių suverenitetą ir taip jas siekia destabilizuoti, J. Lužkovas atsako, kad paprasčiausiai plečia Maskvos santykius su kitais miestais. Kremlius teigia, kad Maskvos meras veikia kaip vietinis pareigūnas ar filantropas.
Pasak The New York Times apžvalgininko, M. Lužkovas yra puikus įrankis dabartinio šalies premjero Vladimiro Putino vadovaujamai kontrrevoliucijai prieš vadinamąsias spalvotąsias revoliucijas.
Per Rusijos nacionalinius televizijos kanalus dažnai rodomos J. Lužkovo išvykos į užsienį, taip pat į separatistinius regionus, kur jis sveikinamas kaip didvyris. Apskritai po V. Putino ir D. Medvedevo Maskvos meras yra dažniausia minimas Rusijos politikas šalies žiniasklaidoje. Jis yra labai populiarus Rusijos remiamuose separatistiniuose regionuose. Net viena iš Cchinvalio gatvių buvo pavadinta jo vardu.
J. Lužkovo nacionalizmas kilo žlugus SSRS, kuris sovietinei nomenklatūrai, taip pat ir Maskvos merui, buvo skausmingas. Vakarai susilpnino Rusijos vaidmenį buvusiose posovietinėse respublikose. Be to, suirus Sovietų Sąjungai nemaža dalis etninių rusų atsidūrė naujai susiformavusiose valstybėse, ir jie, pasak J. Lužkovo, buvo apleisti tuometinio prezidento Boriso Jelcino administracijos.
J. Lužkovas nacionalizmą naudojo keldamas savo kandidatūrą į prezidentus 2000 m., o kai tapo aišku, kad rinkimus laimės V. Putinas, pasitraukė. Nuo 1992 m. J. Lužkovas yra Maskvos meras ir Rusijos sostinę sugebėjo iš skurdaus ir nefunkcionalaus miesto paversti prašmatniu, spūstimis garsėjančiu metropoliu. Be to, Maskva yra kamuojama korupcijos. Teigiama, kad antroji J. Lužkovo žmona milijonus susikrovė būtent dėl protekcijų.
Kaip valdančiosios partijos lyderis jis nelabai toleruoja nuomonių skirtumų, nevengia imtis atsakomųjų veiksmų prieš jį kritikuojančius žurnalistus ar politikus.
J. Lužkovas nėra V. Putinui artimas žmogus, tačiau pastarasis praeitais metais paskyrė jį toliau būti Maskvos meru. Taip pat viešai V. Putinas neprieštaravo J. Lužkovo grandiozinėms vizijoms ir nebandė suvaldyti jo išlaidų įsipareigojimams užsienyje.
J. Lužkovo vaidmuo yra tiek politinis, tiek finansinis, todėl jis ganėtinai pavojingas, nes šalia politinių kalbų eina finansinė parama.
Pagal 2008 m. spalio 25 d. The New York Times informaciją parengė Kristina Puleikytė. |