Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Sankt Peterburgas – kitoks Rusijos veidas? (10)

Viktoras Denisenko
2008 10 30

Sankt Peterburgo fenomenas Rusijoje vertas plataus nagrinėjimo. Pirmiausia tai miestas konkurentas klasikinėje dvinarėje dviejų didžiausių ir svarbiausių Rusijos miestų priešpriešoje. Maskvos ir Sankt Peterburgo konkurenciją iš dalies galima lyginti su mums geriau žinoma lietuviška Vilniaus ir Kauno konkurencija, bet tas palyginimas yra labai sąlygiškas. Maskvos ir Sankt Peterburgo priešprieša slepia didžiulę simbolinę prasmę. Sankt Peterburgo fenomenas Rusijoje, be jokių abejonių, yra daugiareikšmis. Čia bus bandoma paliesti tik kai kurias šių reikšmių plotmes.

Geopolitinis Petro I žingsnis

Sankt Peterburgas pradėtas statyti 1703 metų gegužės 27 dieną. Tikriausiai daugumai yra girdėtas posakis, kad pastatydamas šį miestą rusų caras Petras I „prakirto langą į Europą“, t. y. užtikrino šalies priėjimą prie Baltijos jūros. Iš tikrųjų Sankt Peterburgo įkūrimą galima vadinti tikru geopolitiniu žingsniu, nors tokių terminų tais laikais, žinoma, dar nebuvo. Faktiškai taip Petras I mėgino įtvirtinti atkariautas iš švedų strategiškai svarbias žemes, tačiau Sankt Peterburgui buvo skirtas ir dar vienas vaidmuo. Šis miestas greitai tapo naujos – europietiškos – Rusijos simboliu.

Sankt Peterburgas buvo sumanytas kaip kitoks miestas – skirtingas negu kiti šalies miestai. Be rusų architektų, jį statė kviestiniai architektai iš Italijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių. Miestas buvo statomas pelkėtoje vietovėje palei Nevos upę. Statant jį žuvo nemažai darbininkų, kurių daugelis buvo paprasti valstiečiai, jėga suvaryti į statybas. Išlikusiais duomenimis, Sankt Peterburgo statybose plušėjo apie 40 tūkst. valstiečių. Kiek iš jų žuvo, tiksliai nežinoma, bet numanu, kad tokių buvo ne vienas tūkstantis.

Negalima nepaminėti ir paties Petro I vaidmens Rusijos istorijoje vertinimų. Viena vertus, jis dažnai minimas kaip stiprus reformatorius, drastiškais metodais privertęs Rusiją sumažinti atsilikimą nuo tuometės Europos. Kita vertus, yra nemažai duomenų, leidžiančių vadinti šį Rusijos carą klasikiniu tironu. Be abejonių galima teigti tik viena – Petras I yra didelė istorinė figūra, o Sankt Peterburgo įkūrimą galima vadinti vienu ambicingiausių jo valdymo laikotarpio darbų.

Dvi sostinės

Sankt Peterburgas tapo Rusijos valstybės sostine 1712 metais. Į jį iš Maskvos buvo perkeltos visos tuometės valdžios struktūros. Sostinės perkėlimo aktą taip pat galima pavadinti simboliniu, nes Petras I savotiškai mėgino sukurti „naująją Rusiją“, reformuodamas senąją. Akivaizdu, kad „naujajai valstybei“ reikėjo ir naujos sostinės. Sankt Peterburgas buvo svarbiausias šalies miestas apie 200 metų. Maskvai sostinės statusą grąžino bolševikai – 1918 metų kovo 10 dieną Sovietų suvažiavimas nutarė laikinai perkelti sostinę iš Petrogrado (taip Sankt Peterburgas tada vadinosi) į Maskvą. Toks sprendimas buvo priimtas bijant, kad atsinaujinus karinei konfrontacijai su Vokietija tuometė šalies sostinė gali tapti lengvu priešo grobiu. Taip Maskva vėl atgavo kadaise prarastą statusą.

Istoriniai pokyčiai nulėmė straipsnio pradžioje minėtą dviejų didžiausių Rusijos miestų konkurenciją, neoficialų „Šiaurės sostinės“ (Sankt Peterburgo) ir Maskvos ginčą, kuri sostinė yra tikresnė. Į šiuos du miestus taip pat jau įprasta žiūrėti kaip į savotiškus dviejų galimų „Rusijos civilizacijų“ simbolius – „europinės“ (Sankt Peterburgas) ar „savitos slaviškos, gal net – bizantiškos“ (Maskva).

Įdomi yra istorija ir su Sankt Peterburgo vardu, tiksliau – miesto vardo pokyčiais. Petras I pavadino naująją sostinę savo globėjo apaštalo Petro garbei. Sankt Peterburgas išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „Šv. Petro tvirtovė“. 1914 metais, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo nuspręsta pakeisti miesto pavadinimą labiau patriotišku – taip Sankt Peterburgas pavirto Petrogradu. Tačiau šis vardas ilgai neišsilaikė – 1924 metais miestas (jau nebe sostinė) pervadintas bolševikų lyderio pseudonimo garbei, t. y. oficialiai tapo Leningradu (nors žmonės ir toliau visą sovietmetį tarpusavyje vadino jį tiesiog Piteriu). Istorinis vardas miestui buvo grąžintas tik 1991 metų rugsėjį, žlungant Sovietų Sąjungai.

Ir revoliucija, ir rezistencija

Sovietmečiu Sankt Peterburgas (Leningradas) visada buvo minimas kaip revoliucijos miestas. Tarp jo simbolių buvo ir kreiseris „Aurora“, iššovęs tuščią salvę, po kurios prasidėjo „Žiemos rūmų šturmas“. Galima teigti, kad revoliucinės mitologijos gausa buvo mėginama savotiškai užgožti „europietišką“ miesto kilmę, tačiau to padaryti nepavyko. Sankt Peterburgas sėkmingai tapo „kultūrinės rezistencijos“ miestu. Čia verta prisiminti muzikinį vadinamojo rusiško roko judėjimą, kuris didžia dalimi buvo opozicinis oficialiai valdžiai. Sankt Peterburgas tapo šio muzikinio judėjimo sostine.

Žiūrint į Rusiją, liberalizmo dvasia visada pirmiausia asocijavosi ne su Maskva, o su Sankt Peterburgu. Istorinio vardo sugrąžinimas miestui prieš septyniolika metų atrodė kaip globalių permainų simbolis, atsibudimas iš totalitarinio sovietinio košmaro. Deja, atrodo, kad atsibusta buvo neilgam.

Prisimintina, kad ir Vladimirui Putinui ateinant į valdžią buvo pabrėžiama (kaip pranašumas prieš kitus politikus), kad jis kilęs iš Sankt Peterburgo, mėgsta „The Beatles“ ir yra dirbęs kartu su žinomu pertvarkos laikų demokratu ir pirmuoju naujosios istorijos Sankt Peterburgo meru Anatolijumi Sobčiaku. Visa tai išties atrodė kaip puiki rekomendacija, nors gana greitai paaiškėjo, kad V. Putinas iš tikrųjų yra toli nuo demokratijos. Nepaisant to, peterburgiškas Putino mitas kartojamas net šiandien – pernelyg jau stiprūs buvo lūkesčiai, kad tikrasis demokratinis Rusijos lyderis turi ateiti iš „Šiaurės sostinės“.

Europinis Rusijos veidas

Iš visų Rusijos miestų Sankt Peterburgas visada buvo vertinamas kaip esantis „arčiausiai Europos“ (ne geografine, o dvasine ir kultūrine prasme). Toks vertinimas nėra atsitiktinis. Sankt Peterburgas suvokiamas kaip „europinis Rusijos veidas“ – savotiška alternatyvi (vakarietiška) „Rusijos civilizacijos“ raidos galimybė. Miestas turi savitą atpažįstamą aurą. Jo architektūra nenusileidžia klasikiniams Vakarų Europos pavyzdžiams. Jis taip pat yra aukštos kultūros ir įkvėpimo miestas. Toks statusas atsirado dar XIX amžiuje žinomų rusų rašytojų dėka (galima kalbėti apie Puškino Peterburgą, Gogolio Peterburgą, Dostojevskio Peterburgą ir pan.). Tai irgi svarbu, nes per literatūrą Rusija anuo metu įsiveržė į Europą.

Kitaip sakant, Sankt Peterburgas tradiciškai simbolizavo kolektyvinę svają (nors viskas prasidėjo nuo individualios – Petro I svajonės) apie Vakarų Europą ir tai, kas joje yra geriausia. Dabar, kaip ir prieš 300 metų, tai vis dar yra Rusijos „langas į Europą“. Deja, ne durys.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 10)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras