Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kas ramiai išgyvens ekonomikos krizę? (27)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 10 31

Perspėjimai dėl artėjančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės seniai liko praeityje. Pasaulis jau kuris laikas yra pačiame rinkų sutrikimo epicentre. Iš atskirų šalių girdime pranešimus apie bankų bankrotus, stambias vyriausybių finansines injekcijas į privačią bankininkystę, o kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Islandija, net skelbia visos šalies bankrotą ir pagalbos prašo tai Rusijos, tai Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Pasitelkus ekonomistų retoriką, galima sakyti, kad dar šių metų pradžioje, kai nekilnojamojo turto krizė Amerikoje rutuliojosi visu greičiu, daugelis ramiai kalbėjo apie artėjančią V formos krizę, kai pasiekus žemiausią nuosmukio tašką iškart imama sparčiai kilti, o dabar net didžiausi optimistai kalba, kad esame kažkur netoli U formos krizės dugno, rodančio, jog ir kilti pradėsime ne taip jau ir greitai.

Neseniai taip pat atrodė, kad iš esmės visos dabartinės finansinės problemos palies tik vartotojiškas Vakarų visuomenes, nes esami ekonominiai sunkumai apskritai yra sukelti pernelyg didelio ir nekontroliuojamo vartojimo Vakarų šalyse. Tačiau negerų signalų jau buvo atsklidę ir iš Rusijos bei Azijos rinkų, o tarptautinis finansų magnatas George‘as Sorosas pareiškė, kad „pasaulis yra ant bedugnės krašto“.

Tačiau pavieniai politikai ar netgi atskiros šalys, ko gero, dabar tik rodo pirštu ir juokiasi iš krizės krečiamų Vakarų, kuriuose, sutikime, netoli iki visuotinės panikos, o jai kilus daugelis bankinių sektorių išlėktų į orą. Tokių krizių metu rankas gali trinti tie, kurių ekonomika paprastai kenčia dėl įvairių sankcijų, įvestų politiniais sumetimais, ir kurių rinkos pasižymi didele izoliacija.

Pavyzdžiui, ar girdėjote, kad už poros šimtų kilometrų nuo Vilniaus, t. y. Minske, kas nors panikuotų dėl finansinės krizės arba sproginėjančių nekilnojamojo turto burbulų? Žinoma, objektyvi informacija iš Baltarusijos Aleksandro Lukašenkos pastangomis gali ir nesklisti, tačiau, kad ir kaip keista, šios pasaulinės krizės išvakarėse Lietuvos kaimynė kiek atvėrė savo rinkas Vakarų kapitalui, o už tokius nuopelnus A. Lukašenkai ir jo svitai netgi buvo panaikintas draudimas vykti į Europos Sąjungos šalis.

Pagal savo importo ir eksporto apimtį Baltarusija iš esmės yra uždara ekonomika, glaudžius ryšius, pagrįstus energetine priklausomybe, palaikanti tik su Rusija. Dėl to pasaulinio ekonominio pakilimo metu tokio tipo autoritariniai režimai yra priversti gyventi skurdžiau, nes didelius užsienietiško kapitalo srautus yra bijoma įsileisti dėl politinių priežasčių, galinčių susilpninti režimą. Tačiau kai dėl nuosmukio tas pats kapitalas pradeda masiškai trauktis, tokios šalys nepatiria jokių nuostolių. Juk net vienas žinomiausių Lietuvos ekonomistų Raimondas Kuodis yra pasakęs, kad būti ekonomine provincija tokių krizių metu yra naudinga. Ir jei tokia provincija buvo pavadinta Lietuva, kurioje, sutikime, jaučiama nemenka, nors ir ne kritinė įtampa, tuomet koks ekonominis „kaimas“ yra Baltarusija...

Beje, A. Lukašenkai, palyginti su kitais panašiais diktatoriais, pavyzdžiui, Hugo Chavezu ar Ilhamu Alijevu, gerai yra dar ir dėl to, kad jo šalis nėra naftos eksportuotoja. Dar nesenai Venesuela galėjo švaistytis šimtais milijonų naftos dolerių pirkdama rusiškus ginklus ir garsiai kalbėti apie Amerikos parazitizmą. Dabar H. Chavezo balsas pritilęs, nes per šį pusmetį naftos kainos nusirito žemyn beveik trigubai. I. Alijevas, reikia pasakyti, pačiu laiku suskubo surengti prezidento rinkimus ir užsitikrinti valdžią dar vienai kadencijai Azerbaidžane, kurio gerovė taip pat kuriama iš gausiai Kaspijos jūroje išgaunamos žaliavos.

Įdomų ėjimą šioje naftos kainų kritimo situacijoje pasirinko Rusija. Kai OPEC paskelbė mažinsiantis naftos gavybą, kad nors kiek pristabdytų kainų kritimą, Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog Rusija savo gavybos ir eksporto apimties nemažins ir netgi ją didins. Iš to galima daryti išvadą, kad signalai apie prastas tendencijas Rusijos ekonomikoje gali būti ir perdėti, nes Kremlius pernelyg nepanikavo, kai neseniai vietinės akcijų rinkos pasiekė patį žemiausią tašką. Greičiau priešingai, tai buvo galima pavadinti paskutiniuoju nuosavybės perskirstymo etapu, nes paniškai iš Rusijos ėmusio trauktis užsienio kapitalo aktyvus pigiai supirko dar prieš krizę valdžios paremti ir Kremliui pavaldūs stambieji Rusijos bankai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 27)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras