Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Tarptautinis valiutos fondas teikia Europai finansinę pagalbą

2008 11 02

Bankai, investuojantys į Rytų Europą, pasveikino Tarptautinio valiutos fondo sprendimą padėti Ukrainai ir Vengrijai.

Tarptautinis valiutos fondas pažadėjo 16,5 milijardo dolerių  (10,4 milijardo eurų) paskolą Ukrainai ir susitarė dėl kol kas nežinomo dydžio paramos Vengrijai.

„Aš manau, kad ši Tarptautinio valiutos fondo iniciatyva yra labai sveikintina“, – BBC naujienoms sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekonomistas Erikas Berglöfas.

Vengrijos valiuta pirmadienį šiek tiek pakilo, palyginti su euru.

„Programa, dėl kurios susitarta su Tarptautiniu valiutos fondu, teikia stiprų pagrindą pasitikėjimui šalies (Vengrijos) finansinėje sistemoje“, – BBC pranešė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Ukraina gaus paskolą, padėsiančią „išlaikyti pasitikėjimą bei ekonominį ir finansinį stabilumą“, – paskelbė Tarptautinis valiutos fondas.

Šios šalies rinkos, bankai ir valiuta buvo sudrebinti pasaulinės finansų krizės.

E. Berglöfas, kuris yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ekonomistas, pažymėjo, kad Ukrainos politinės problemos dar labiau pablogino šalies finansinę situaciją.

„Taigi Tarptautinio valiutos fondo parama tikrai gali prisidėti tiek prie ekonominio, tiek prie politinio stabilumo“, – sakė jis.

Ukrainoje ilgą laiką buvo skirtis tarp prezidento ir kitos valdžios, o tokia situacija pakenkė ekonominei padėčiai ir taip pat privertė susimąstyti apie bankų sistemą.

Tarptautinio valiutos fondo paskolos vaidmuo priklauso nuo to, kaip ši valstybė sugebės subalansuoti savo biudžetą ir įgyvendinti bankų sektoriaus reformas.

O ekonomistas Neilas Shearingas teigia, kad labiausiai pažeidžiamos regiono šalys dar tik bus sudrebintos krizės. „Taigi atrodo, kad Tarptautinio valiutos fondo darbas dar tik prasidėjo“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Tarptautinis valiutos fondas suteikė Islandijai 2,1 bilijono dolerių paskolą, jos bankų sistemai priartėjus prie žlugimo.

Pakistanas ir Baltarusija taip pat derasi dėl paramos.

Pagal 2008 m. spalio 27 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras