Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lenkijos pamokos Lietuvai

Aras Lukšas
2006 11 20

http://www.zeit.de/online/2006/28/bildergalerie-polen-kaczynskiUžpraeitą savaitgalį Lenkijoje vyko savivaldybių rinkimai. Jų rezultatą politikos apžvalgininkai vertina kaip lygiąsias tarp „Tiesos ir teisingumo“ bei Piliečių platformos. Verta dėmesio ir trečioji vieta, kurią rinkimuose užėmė kairieji – regis, ši jėga pamažu atsigauna po pralaimėjimo pernai vykusiuose rinkimuose. Visa tai liudija, kad „sistema“, su kuria kovoja broliai Kačinskiai (Kaczynskiai), neketina pasiduoti be mūšio. Ir vis dėlto... 

Lenkijos prezidentas užpraeitą savaitę pasirašė Liustracijos įstatymą. Šis procesas ir anksčiau buvo pakankamai aktyvus, tačiau atėjus į valdžią broliams Kačinskiams, jis įgavo didelį pagreitį. Įdomu, kad liustracija sulaukė „palaikymo iš apačios“ net provincijoje, kur prasidėjo saviliustracija tarp dvasininkų ir žurnalistų. 

Lenkijos visuomenės jautrumas problemoms, kurių šaknys siekia neseną praeitį – štai pagrindinis skirtumas nuo situacijos Lietuvoje. Palyginkime – beveik tuo pačiu metu, kada mūsų šalyje kilo „rezervistų“ skandalas, Lenkijoje priklausymu „rezervui“ buvo apkaltintas tuometinis Seimo pirmininkas, postkomunistas Juzefas Oleksis (Josef Oleksy). Skirtingai nuo mūsų „rezervistų“, Oleksis buvo priverstas atsistatydinti. O juk šis lenkų politikas buvo nors ir komunistinių, bet Lenkijos specialiųjų tarnybų rezerve (priminsime, kad mūsų pociai ir valioniai buvo Lietuvą okupavusios šalies represinių struktūrų rezervo karininkai). 

Beje, apie specialiąsias tarnybas. Lenkijoje ką tik baigta WSI (karinės informacinės tarnybos) reforma. Ji buvo radikali: šią specialiąją tarnybą teko likviduoti, o jos vietoje sukurti dvi naujas – žvalgybą ir kontržvalgybą. Į naująją tarnybą nepriimami karininkai, praeityje turėję ryšių su Rusijos specialiųjų tarnybų, įskaitant GRU, „rezervu“ (juk niekas negali garantuoti, kad tai tik praeities ryšiai!). Vykdant WSI reformą paaiškėjo, kad ši struktūra, lygiai kaip ir mūsų VSD analogas, Valstybės apsaugos valdyba (UOP), praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį veikė prieš dešiniąją šalies politinio spektro dalį (panašiai kaip šiandien Lietuvoje mėginama „sukompromituoti“ konservatorius). Be to, Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, į šį nešvarų darbą buvo įtraukta ir dalis žiniasklaidos. 

Čia verta pastebėti, kad niekam iš lenkų politikų (tiek pozicijoje, tiek opozicijoje) niekuomet neateis į galvą pasakyti, kaip sakė mūsų premjeras Gediminas Kirkilas, jog „politikai neturi kištis į specialiųjų tarnybų darbą“ ar kaip tvirtino prezidentas Valdas Adamkus: „aš visada buvau ir būsiu prieš Seimo komisijų kūrimą“. Lenkijoje niekas neabejoja parlamentinės kontrolės, kaip vieno iš svarbiausių demokratijos instrumentų būtinumu ir efektyvumu. 

Rimtų kadrinių pertvarkymų patyrė ir Lenkijos diplomatinė tarnyba. Iš vadovaujančių pareigų Užsienio reikalų ministerijoje neseniai buvo atleisti visi diplomatai, kadaise mokęsi Maskvoje (tokiose „patikimų kadrų kalvėse“ kaip Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas). Dėl tos pačios priežasties buvo atšaukta ir dalis Lenkijos ambasadorių. Trumpai kalbant, broliai Kačinskiai rimtai žiūri į Rusijos įtakos (ir šios įtakos agentų) problemą Lenkijoje. 

Vis dėlto, norint įrodyti paprastą tiesą – dekomunizacija silpnina priklausomybę nuo Rusijos – net ir Lenkijoje reikia titaniškų pastangų ir nelengvos politinės kovos. Šios kovos barikados statomos Lietuvoje. Pakanka paskaityti kai kurių mūsų leidinių ar naujienų agentūrų komentarus apie „Lenkijoje persekiojamą laisvąją spaudą“, nors Lenkijos žiniasklaida ir laisvesnė, ir kokybiškesnė už tuos pačius mūsų laikraščius ir naujienų agentūras. 

Kokybiniai Lenkijos politikos pokyčiai jau šiandien pastebimi ir geopolitiniame lygmenyje. Lenkija ką tik blokavo Rusijos ir ES derybas dėl naujosios strateginės partnerystės sutarties. Lenkų reikalavimai aiškūs ir suprantami: Rusija turi atverti savo rinką lenkiškai mėsai ir pagaliau ratifikuoti Energetikos chartiją. Kitaip sakant, nustoti kliudyti suinteresuotoms šalims pasiekti Vidurinės Azijos ir Kaspijos regionų energetikos išteklius. Tai padarytų galą dujų ir naftos šantažui, kurio nuolat griebiasi Maskva. 

Ar to reikia Lietuvai? Be abejo. Netgi kalbama, kad Lietuva remia Lenkijos poziciją Briuselyje. Tik iš mūsų vadovų kažkodėl negirdėti aiškios ir pakankamai garsiai išreikštos pozicijos šiuo klausimu. 

Ką gi, palauksime dekomunizacijos Lietuvoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (104)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras