|
Balkanų valstybės siekia narystės ES
2008 11 05

Kaip praneša Europos Sąjungos pareigūnai, tikėtina, kad ES per ateinančius tris mėnesius iš Serbijos ir Juodkalnijos gaus formalius prašymus dėl narystės, nors dauguma valstybių narių prieštarauja greitos bloko plėtros skatinimui finansinės krizės metu. Tikimasi, kad Juodkalnija pateiks savo paraišką kitą mėnesį, o Serbija jos pavyzdžiu paseks sausį. Bus įvertintas jos bendradarbiavimas tiriant karo nusikaltimus.
Šiuo metu Kroatija, Turkija ir Makedonija yra oficialios kandidatės narystei ES, bet prisijungimo derybos vyksta tik su dviem pirmosiomis, o Turkijos atveju labai lėtai.
ES laiko Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją ir Serbiją turinčiomis teisę gauti narystę 27 šalių bloke, o buvusios sovietų respublikos Baltarusija, Moldova ir Ukraina, priešingai, niekada negavo aiškių pažadų, kad bus pakviestos, netgi po ilgo laiko.
Remiantis plėtros diskusijose dalyvaujančių ES pareigūnų nuomone, daugelio vyriausybių entuziazmas pagreitinti bloko plėtrą, kuris kai kuriose sostinėse ir taip nebuvo stiprus, pastebimai sumažėjo pastaraisiais mėnesiais dėl pasaulinės finansų krizės ir problemų, susijusių su ES Lisabonos sutartimi, apimančia institucijų reformas.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kai kurie kiti lyderiai teigia, kad ES plėtra turėtų būti pristabdyta, kol visos narės ratifikuos Lisabonos sutartį.
Arčiausiai prisijungimo prie ES yra Kroatija, bet tai gali nieko nereikšti praktiškai, jeigu per antrą referendumą dėl sutarties 2009 metais Airija vėl pasakys ne.
Antrasis airių ne gali sustabdyti ne tik Lisabonos sutartį, bet ir ES plėtrą, ES pastangoms skatinti gerovę ir stabilumą pietryčių Europoje, kuriuos sugriovė karas ir etniniai neramumai 1990 metais.
Pagal 2008 m. spalio 31 d. The Financial Times informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |