Kaip praneša Europos Sąjungos pareigūnai, tikėtina, kad ES per ateinančius tris mėnesius iš Serbijos ir Juodkalnijos gaus formalius prašymus dėl narystės, nors dauguma valstybių narių prieštarauja greitos bloko plėtros skatinimui finansinės krizės metu. Tikimasi, kad Juodkalnija pateiks savo paraišką kitą mėnesį, o Serbija jos pavyzdžiu paseks sausį. Bus įvertintas jos bendradarbiavimas tiriant karo nusikaltimus.

Šiuo metu Kroatija, Turkija ir Makedonija yra oficialios kandidatės narystei ES, bet prisijungimo derybos vyksta tik su dviem pirmosiomis, o Turkijos atveju labai lėtai.

ES laiko Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją ir Serbiją turinčiomis teisę gauti narystę 27 šalių bloke, o buvusios sovietų respublikos Baltarusija, Moldova ir Ukraina, priešingai, niekada negavo aiškių pažadų, kad bus pakviestos, netgi po ilgo laiko.

Remiantis plėtros diskusijose dalyvaujančių ES pareigūnų nuomone, daugelio vyriausybių entuziazmas pagreitinti bloko plėtrą, kuris kai kuriose sostinėse ir taip nebuvo stiprus, pastebimai sumažėjo pastaraisiais mėnesiais dėl pasaulinės finansų krizės ir problemų, susijusių su ES Lisabonos sutartimi, apimančia institucijų reformas.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kai kurie kiti lyderiai teigia, kad ES plėtra turėtų būti pristabdyta, kol visos narės ratifikuos Lisabonos sutartį.

Arčiausiai prisijungimo prie ES yra Kroatija, bet tai gali nieko nereikšti praktiškai, jeigu per antrą referendumą dėl sutarties 2009 metais Airija vėl pasakys „ne“.

Antrasis airių „ne“ gali sustabdyti ne tik Lisabonos sutartį, bet ir ES plėtrą, ES pastangoms skatinti gerovę ir stabilumą pietryčių Europoje, kuriuos sugriovė karas ir etniniai neramumai 1990 metais.

Pagal 2008 m. spalio 31 d. „The Financial Times“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.