Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija irgi „pasveikino“ B. Obamą (13)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 11 09

Koks „sutapimas“ – tuo metu, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) tapo aišku, kad naujuoju šios šalies prezidentu bus Barackas Obama, ir ten prasidėjo masinis šventimas, persikėlęs į daugelį pasaulio vietų, vienoje prašmatniausių Kremliaus salių Rusijos elitui savo metinę kalbą pasakė prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Pasakė ir pažadėjo, kad Rusija, šiukštu nepradėdama naujų ginklavimosi varžybų, kaip atsaką į JAV priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) planus Čekijoje ir Lenkijoje dislokuos Kaliningrado srityje trumpojo nuotolio raketas „Iskander“. Žinant šių raketų veikimo diapazoną, nesiekiantį nė 300 kilometrų, galima manyti, kad ko nors apokaliptinio Kremlius tikrai nesugalvojo. Tačiau akivaizdu, kad dislokacijos Kaliningrade atveju šie ginklai bus nutaikyti į artimiausias NATO šalis – Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.

Vis dėlto dabar nesigilinsime į techninius ir karinius tokio D. Medvedevo pareiškimo niuansus, juolab kad ir greitos B. Obamos reakcijos tikėtis neverta, nes valdžią perimsiantis būsimasis JAV vadovas ir taip turi sočiai rūpesčių. Tačiau, net nelaukdami iškilmių Amerikoje pabaigos ir oficialios naujojo prezidento inauguracijos, rusai pasiuntė signalą, kuris, beje, būtų tikęs ir Johno McCaino pergalės atveju, kad Maskvos pozicija nesikeis. D. Medvedevas taip pat pabrėžė, kad Rusija nesitrauks ir iš Kaukazo, o kalbos apie „Iskander“ Kaliningrado srityje reiškė, kad Kremliui nebesvarbu, kas – demokratai ar respublikonai –valdys Baltuosius rūmus, nes JAV yra priešiška šalis in corpore.

Galima daryti ir prielaidą, kad numatydami B. Obamos pergalę Kremliaus vadovai numatė ir tai, kad kaip tik demokratui reikia pasiųsti griežtą signalą, nes tikėtinos tarptautinės permainos, kurias gali lemti naujojo JAV prezidento veikla, gali būti nepalankios Rusijai. Pirmiausia ekonomiškai, nes, pavyzdžiui, galimas įtampos mažėjimas Artimuosiuose Rytuose, Irake, Amerikos santykiuose su Iranu gali niekais paversti D. Medvedevo pažadus, kad naftos išgavimas nebus mažinamas nepaisant krintančių jos kainų. Tos kainos gali ilgesniam laikui įsitvirtinti gana žemai, o tai jau būtų ženklus nuostolis Rusijos ekonomikai, kuri suvaidino nemažą vaidmenį šalies viduje įteisinant naująjį autoritarinį režimą.

Akivaizdu ir tai, kad jei JAV ims mažinti savo kaip „pasaulio policininkės“ iniciatyvas, taip prarasdama lokalius savo priešininkus, Rusijos iniciatyvos daugelyje karštųjų taškų taip pat turės mažėti, nes Kremlius tiesiog neteks pagrindinio priešininko. O juk nemažą dalį prezidentinio kapitalo B. Obama susikrovė kalbėdamas apie susitelkimą spręsti šalies problemas ir George‘o W. Busho inicijuotų konfliktų atsisakymą. Vadinasi, JAV politinės linijos sušvelnėjimas tikrai būtų nenaudingas Maskvai, kuri labai sumaniai išnaudojo G. W. Busho kadencijas savo autoritetui didinti.

Sunku tikėtis, kad B. Obama važinėsis su D. Medvedevu senu rusišku automobiliu, kaip tai darė jo pirmtakai. Šis JAV prezidentas tikrai negalės nekreipti dėmesio į politinio režimo metodus Rusijos viduje. Tačiau B. Obamos tarptautinė politika ir ekonominė krizė suteiks jam užtektinai pateisinamų priežasčių įtampą su Kremliumi laikyti „ant tvirto pavadžio“. O kaip tik šitai, tikėtina, Kremliaus lyderius labiausiai ir neramina.

Neramina juos ir tai, kad šios pasaulinės finansų krizės metu Rusijai neužteko išteklių ir pajėgumų tapti ta ekonomine jėga, kuri perimtų nusilpusių JAV lyderystę pasaulio ekonomikoje. Kremliui tiesiog pritrūko laiko, kurio jis būtų gavęs, jei JAV politika būtų plėtojusis ankstesnėmis vėžėmis. Tačiau B. Obama, itin pabrėžęs ekonominius Amerikos reikalus, tikėtina, pirmiausia jų ir imsis. O istorija rodo, kad JAV ekonomika po įvairių krizių atsigauna nesunkiai, nes turi lengvą rinkos, o ne gremėzdišką režimo struktūrą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 13)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras