Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijos karinis tranzitas per Lietuvą – nieko gero nežadanti realybė (12)

Jonas Motiejūnas
2008 11 11

Kol kas nieko blogo neatsitiko. Rusijos karinis tranzitas per Lietuvą vyksta be incidentų. Viliuosi, kad Lietuvos žvalgyba žino, kas ir kokiais kiekiais vežama per valstybės teritoriją. Tačiau sunku tikėtis, kad tokios viltys 100 procentų atitiktų realybę.

Galima svarstyti ir ginčytis be galo ir be krašto, bet kitos, nelabai mums draugiškos valstybės karinis tranzitas niekam neteikia džiaugsmo. Ypač kai ta valstybė yra visais požiūriais daug kartų už mus stipresnė ir nepalyginti didesnė.

Deja, mūsų santykiai su Rusija nėra geri.

Maskva iki šiol neprisiima atsakomybės už Lietuvos okupaciją. Buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip ir neatvyko į Vilnių, nors buvo kviestas. Kodėl Rusija teikėsi atsiprašyti Čekijos už 1968 metų invaziją, o Lietuvos už ilgalaikę okupaciją ir nepalyginti didesnę žalą – ne? Kuo mes blogesni už čekus?

Tai gera tema mūsų rusofilams arba, tiksliau, sovietofilams.

Manyčiau, kad Latvijos karinis tranzitas per Lietuvą, sakykim, į Lenkiją nekeltų jokių problemų, baimių ar abejonių. Rusijos tranzitas yra vienas iš daugelio veiksnių, mažinančių Lietuvos investicinį patrauklumą, nors ji ir yra NATO ar ES narė. Ne mažiau svarbu tai, per 50 metų trukusią sovietinę Lietuvos okupaciją kai kurių žmonių mentalitetas buvo taip transformuotas, kad apie nemažą dalį lietuvių tenka kalbėti ne kaip apie tautą, o kaip apie sovietinę liaudį. Šiai daliai Rusijos tranzitas atrodo nepavojingas ir net nesvarbus. Tačiau problemos nesuvokimas tik didina problemą.

Nesuprantama, kodėl ne itin draugiškos šalies kariškiai turėtų naudotis Lietuva kaip tranzito valstybe. Galima retoriškai paklausti, kiek pinigų Rusija moka už šį tranzitą. Už tokį pavojingą veiksmą Maskva turėtų mokėti Lietuvai nemažus pinigus.

O juk sulaukėme tik to, kad Maskva nebetiekia Mažeikiams naftos ir kartu su Vokietija kuria energetinius projektus, aplenksiančius Baltijos valstybes ir Lenkiją. Jeigu galima gabenti Baltijos jūra naftą, tai kodėl negalima gabenti jūra visko? Be to, kariškius ir lengvąją karinę techniką galima skraidinti lėktuvais, aplenkiant Lietuvos oro erdvę.

Tačiau šios nuostatos neturėtų būti taikomos civiliniam tranzitui. Kaliningrado srities gyventojai – paprasti piliečiai ir verslininkai – nori bendradarbiauti su Lietuva ir dažniausiai nejaučia jai jokio priešiškumo. Tai rusai, bet Kaliningrado rusai, kurių didžiuma iš viso nėra buvę  „didžiojoje Rusijoje“, tačiau ne kartą lankėsi Lietuvoje, Lenkijoje ar Vakarų Europos valstybėse.

Kremlius „berniukai“ jau kuris laikas Kaliningrado srityje supirkinėja nekilnojamąjį turtą, kitaip tariant, sritis stumiama tolyn nuo Lietuvos, tolyn nuo tos padėties, kurią kai kurie kaliningradiečiai prieš kurį laiką vadino „galimu tapimu ketvirtąja Baltijos valstybe“.

Skeptikai į šiuos argumentus gali atsakyti tvirtindami, kad, pirma, jeigu jau karinis tranzitas toks pavojingas, Lietuvai nereikėjo pasirašyti tranzito sutarčių, tačiau tai būtų buvusi kliūtis stoti į ES ir NATO. Antra, kiti skeptikai gali teigti, kad svajonės apie karinio tranzito atsisakymą yra visiškai nerealios, o toks siūlymas tik gali „suerzinti Kremlių“.

Kaliningrado sritis, SSRS pergalės trofėjus po Antrojo pasaulinio karo, visada buvo stipriai militarizuota, galima sakyti, yra nepaskandinamas Rusijos lėktuvnešis prie Baltijos jūros. Visą laiką srities gyventojų daugumą sudarė kariškiai arba vienaip ar kitaip susiję su kariuomene žmonės. Rusijos duomenimis, 1996 metais Kaliningrado srityje buvo apie 25 tūkst. kariškių, šimtai tankų, šarvuočių. Nereikia užmiršti, kad Kaliningrado srityje yra didžiausia karinė jūrų bazė Rusijos vakaruose. Vėliau Rusija tvirtino kariuomenės skaičių srityje mažinanti, bet lengvai ginkluotai Lietuvos kariuomenei, matyt, net šiuo metu nebūtų įmanoma realiai pasipriešinti Kaliningrade dislokuotiems Rusijos daliniams. Ne ką nuo netikėto Rusijos puolimo padėtų ir tai, kad Lietuva yra NATO narė, nors atgrasymo nuo galimos agresijos prasme tai yra svarbu.  Panašiai kaip didesnio saugumo Lietuvai nesuteikia keli Baltijos valstybėse patruliuojantys NATO naikintuvai. Kol rusai šiuos simbolius gerbia, tol esame saugūs, ne ilgiau.

Beje, padėtis keičiasi, ir ne mums palankia linkme. Rusija agresyvėja, Kremlius žada dislokuoti Kaliningrado srityje raketas, nukreiptas prieš JAV bazes Lenkijoje ir Čekijoje. Galima tik spėti, kiek didės ar jau padidėjo kareivių skaičius Kaliningrado srityje ir kokiems daliniams jie priklauso – gynybiniams ar ne.

Nors ir sakoma, kad istorija niekada nesikartoja, bet nori nenori prisimeni Dancigo koridoriaus klausimą. Ar Rusijai ateityje neprireiks ko nors panašaus iš Lietuvos?..

Rusai nenori Amerikos bazių Lenkijoje ir Čekijoje. Vakarus rimtai gąsdina naujos rusų raketos Kaliningrado srityje. Ar, ypač esant Vašingtone naujai administracijai, nebūtų įmanoma pasiekti tam tikrų realių Rusijos nuolaidų? Žinoma, tada turėtų nusileisti ir Vakarai.

Bet pafantazuokime. Gal JAV raketų sąskaita būtų galima sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per Lietuvą – NATO ir ES šalį, o Kaliningrado sritį 100 procentų demilitarizuoti? Arba, nors tai vargu ar tikėtina, pasiekti kokį nors šios srities asociacijos su ES statusą?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 12)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras