Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  ES atnaujino derybas su Rusija

2008 11 14

Pirmadienį (lapkričio 10 d.) Europos Sąjunga pareiškė, kad atnaujins derybas su Rusija, kurios buvo sustabdytos dėl Rusijos invazijos į Gruziją, ir žengs žingsnį link ryšių su Maskva normalizavimo.

Rugsėjo 1 d. ES įšaldė derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės susitarimo iki tol, kol ši išves savo karius iš Pietų Osetijos, separatistinio Gruzijos regiono. Toks sprendimas parodė retą ES vienybę.

Sprendimas vėl atnaujinti derybas su Kremliumi įrodo, kiek ES ir Rusija yra viena kitai reikalingos, kai pasaulyje sklando finansų krizė. Derybose ketinama aptarti energetikos, prekybos ir bendradarbiavimo saugumo sferoje bei kovos su terorizmu klausimus.

Jau penktadienį (lapkričio 14 d.)  šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy susitiks su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras pripažino, kad buvo abejonių, ar Rusija įvykdė visas susitarimo, užbaigiančio Gruzijos konfliktą, sąlygas, dėl kurių sunkiai susitarė Prancūzija. Vienintelės Lietuvos atsisakymas pradėti derybas su Rusija prancūzo buvo įvertintas kaip „neblogas“ Europos vienybės rodiklis.

Lietuva ir Lenkija laikosi kietos santykių su Rusija politikos, o Kremliaus praeitą savaitę deklaruoti planai dislokuoti raketas Kaliningrade tik dar labiau paaštrino viešąją nuomonę abiejų šalių viduje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministro teigimu, tokie klausimai kaip rusų karių statusas Pietų Osetijoje turi būti sprendžiami Ženevoje, kurioje prasidėjo derybos dėl regiono ateities. Taip pat pridūrė, kad Rusijai pasiūlytos nuolaidos – didesnės rusų karių dalies išvedimas ir dalyvavimas Ženevos derybose – yra veiksmingos siekiant sugrąžinti Rusiją prie derybų stalo.

Kadangi ES ir Rusijos derybos yra labiau atidėtos nei formaliai sustabdytos, jos gali būti atnaujintos be visų ES narių pritarimo. Tiek B. Kouchneras, tiek Benita Ferrero-Waldner, ES išorinių ryšių komisarė, aiškiai pasakė, kad Lietuvos prieštaravimai nesustabdys atnaujinimo. Didžioji Britanija ir Lenkija, kurios laikosi griežtos politikos Rusijos atžvilgiu, palaikė naujas derybas.

Šiuo metu kiekvienam – tiek Rusijai, tiek ES – finansų krizė tapo svarbesnis klausimas nei krizė Gruzijoje.

Pagal 2008 m. lapkričio 10 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras