Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Andrejus Rezčikovas. Briuselyje – pirmas žingsnis?

2008 11 13

Europos Komisija siekia atnaujinti derybas su Rusija.

Lapkričio 10 d. į Briuselį atvyko Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai. Vienas pagrindinių šio dviejų dienų forumo tikslų – pasiruošti ES ir Rusijos viršūnių susitikimui, prasidėsiančiam lapkričio 14 d. Nicoje.

Naujienų agentūros „Novosti“ šaltinis teigia, kad ministrų konsultacijų tikslas – patvirtinti Europos Komisijai mandatą pradėti derybas dėl naujos strateginės partnerystės sutarties. Minėtas dokumentas ilgainiui turėtų pakeisti ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS). Praėjusių metų pabaigoje PBS buvo automatiškai pratęstas, bet „pereinamojo laikotarpio“ sąlygos neskatino efektyvios Rusijos ir Europos santykių plėtros.

Lietuva ir Lenkija labai priešinosi deryboms dėl naujos sutarties sudarymo. Prasidėjus susitikimui Briuselyje, jos pareiškė vetuosiančios tokių derybų pradžią iki kol Rusijos kariuomenė nepasitrauks iš Achalgorio rajono, viršutinės Kodorio tarpeklio dalies, ir sulaukė aršios Nicolas Sarkozy (kuris labai prisidėjo sprendžiant Gruzijos ir Rusijos konfliktą) kritikos. Prancūzijos prezidentas teigė, kad Maskva įvykdė Medvedevo ir Sarkozy taikos plano sąlygas. Europos Komisijos pirmininkas Josè Manuelis Barrozo griežtai reikalavo, kad Lietuva ir Lenkija pritartų Europos Sąjungoje vyraujančiai nuomonei.

Briuselio šaltiniai turėjo omenyje variantą, kad Lietuva ir Lenkija per forumą laikysis savo pozicijos, bet aukštas diplomatas iš ES vyriausiojo bendrosios užsienio ir saugumo politikos įgaliotinio J. Solanos administracijos agentūrai „ITAR TASS“ teigė, kad derybas su Rusija ES galėtų tęsti net be Varšuvos ir Vilniaus pritarimo. Tai pripažino ir Lietuvos URM atstovas.

Didžioji Britanija ir Švedija padarė bendrą pareiškimą, kad sutinka palaikyti derybas dėl pagrindinio susitarimo su Rusija, kadangi jis susietų svarbiausius tiek ES, tiek Rusijai klausimus.

Briuselyje derybų atnaujinimui pritarė net Londonas ir Stokholmas, kurie per Gruzijos ir Pietų Osetijos konfliktą vos ne aršiausiai kritikavo Rusijos veiksmus.

Pagal 2008 m. lapkričio 10 d. „Vzgliad“ parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras