Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  ES technologinis atsakas Rusijai – energetinė tvirtovė (6)

Be autoriaus
2008 11 14

Šiandien Europos Komisija pristatys ambicingą būsimosios ES energetinės supersistemos, kuri turėtų apsaugoti Europą nuo neprognozuojamos Rusijos veiksmų, planą. Ši „energetinė tvirtovė“ bus statoma nuo Skandinavijos ir Baltijos šalių iki Viduržemio jūros, skelbia britų dienraštis „Times“.

Kertiniai būsimosios Europos energetinės supersistemos (power supergrid) „akmenys“ bus energetinis vėjo jėgainių mazgas Šiaurės jūroje, nauji povandeniniai elektros kabeliai, vidinis ES „dujų žiedas“ bei naujos energetinės jungtys, panaikinsiančios Baltijos šalių „izoliaciją“ ir sujungsiančios jas su Viduržemio regiono valstybėmis. „Times“ teigimu, tai liudija dar nepaskelbtas Europos Komisijos planas, su kuriuo pavyko susipažinti dienraščio žurnalistams.

ES šalims taip pat bus pasiūlyta finansuoti mažiausiai du ambicingus magistralinių dujotiekių statybos projektus. Šiais vamzdynais gamtinės dujos į Europą būtų tiekiamos iš Afrikos ir Centrinės Azijos. Plano sudarytojai taip pat ragina tiesti vidinį ES dujų žiedą – Europos Sąjungos šalis jungiantį dujotiekių tinklą, kuris leistų visoms bloko narėms keistis dujų tiekimais, jei Rusija „užsuktų čiaupą“.

Analitikų teigimu, ES „energetinės tvirtovės“ projekto įgyvendinimas gali kainuoti „milijardus eurų“.

Europos Komisijos dokumente sakoma, kad Europa privalo žengti pirmuosius žingsnius, kad įveiktų uždarą didėjančio energijos vartojimo ir jos importavimo ratą. Nors Rusija tiesiogiai neminima, pabrėžiama, jog turimi energijos šaltinių ištekliai ir jų gamybiniai rezervai vis labiau koncentruojami „keliose rankose“, rašo „Times“. Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad itin didelį susirūpinimą kelia gamtinių dujų tiekimai – ne viena ES valstybė yra „neapsakomai“ priklausoma nuo vienintelio tiekėjo. „Politiniai incidentai tiekėjo šalyje ar tranzitinėse valstybėse, avarijos ar gamtinės katastrofos (...) primena ES apie būtinų energijos išteklių tiekimų pažeidžiamumą“, - sakoma dokumento juodraštyje.

Pirmajame Europos energetinės supersistemos kūrimo etape numatyta sujungti visų Šiaurės jūros vėjo jėgainių masyvus, kad visa D. Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos ir kitų valstybių pakrantėse pagaminta elektros energija būtų tiekiama į centrinį sistemos mazgą. Per jį vykstantys energijos mainai pavers atskiras valstybes kur kas mažiau priklausomas nuo vietinių oro sąlygų, smarkiai veikiančių atsinaujinančios energijos jėgainių darbą. Taip bus tolydžio siekiama mažinti Rusijos energijos šaltinių poreikį.

„Times“ cituoja D. Britanijos vėjo energijos asociacijos atstovą Nicką Medicą, pastebėjusį, kad toks planas tęsia kai kuriuos dvišalius susitarimus, pavyzdžiui, Norvegija ir Nyderlandai sutarė tiesti abi šalis sujungsiantį povandeninį elektros kabelį. Norvegijos vandens energijos elektrinėse pagaminta elektra galės prireikus „pavaduoti“ dėl ramaus oro mažiau jos gaminančias Nyderlandų vėjo jėgaines. Ir priešingai: nurimus jūrai Norvegijos pakrantėse, energija keliaus iš Nyderlandų vėjo jėgainių masyvų. Būtent taip jau daugelį metų bendradarbiauja Danijos ir Norvegijos energetinės sistemos.

Pasak eksperto, Europos Komisijos siūlomas energetinis mazgas Šiaurės jūroje reiškia, kad tuo metu, kai vėjas D. Britanijos pakrantėje rimsta, galima naudotis Vokietijos pajūryje „besidarbuojančių“ vėjų galia. Visą ES aprėpiantis energetinis tinklas reikštų, kad vėjo energija tampa dar patikimesnė.

Panašias jungtis planuojama statyti Baltijos šalyse ir Viduržemio jūros regione, kad ilgainiui šios šalys būtų įjungtos į bendrąją ES energetinę sistemą. Sprendžiant iš parengto plano, bus tiesiami nauji povandeniniai elektros kabeliai, kurie Lenkiją sujungs su Švedija, o Baltijos šalis per Estiją – su Suomija ir Švedija.

Planuojamas vidinis Europos dujų žiedas remsis Pietų Europos dujotiekiu, kuriuo gamtinės dujos būtų tiekiamos iš Azerbaidžano, ir per Sacharą iš Nigerijos nutiestu dujotiekiu. Šiuo požiūriu ES susidurs su aršia „Gazprom“ konkurencija: Rusijos dujų monopolininkė jau veda derybas su minėtų šalių vyriausybėmis stengdamasi užbėgti ES už akių ir pasirašyti alternatyvių energetikos projektų sutartis, pastebi „Times“.

Pasak dienraščio, Europos Komisija šiandien ruošiasi pabrėžti būtinybę siekti kuo spartesnės pažangos stiprinant Europos energetinį saugumą, atsižvelgus į Rusijos dominavimą ir netikrumą dėl būsimųjų energijos šaltinių tiekimų. „Šis planas yra labai svarbi ES reagavimo į dabartinę finansinę krizę dalis ir dėl to turi būti sparčiai įgyvendinamas“, - sakoma Europos Komisijos parengtame dokumento projekte.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras