Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Tavo valanda išmušė, Dmitrijau Anatoljevičiau… (4)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2008 11 15

Nepraėjus nė savaitei po karingo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pranešimo Dūmoje, šalies vadovas Parlamentui paskubėjo pateikti Konstitucijos pataisas, kurios numato nuo 4 iki 6 m. pailginti prezidento įgaliojimų trukmę. Apžvalgininkai šią iniciatyvą vertina kaip bandymą sudaryti sąlygas Vladimirui Putinui grįžti į aukščiausią valstybės postą. Ispanų laikraštis „El Pais“ cituoja Kremliaus politikus, manančius, kad D. Medvedevas neišbus šiame poste nė 4 m. Dienraštis pastebi, kad V. Putinas visą laiką alsavo į pakaušį savo statytiniui, kuris, priešingai negu daugelis tikėjosi, nė per žingsnį nenutolo nuo savo šeimininko linijos.

Taigi trys Konstitucijos pataisos turės įtakos keturiems jos straipsniams. Siūloma prezidento įgaliojimus pailginti iki 6 m., o Valstybės Dūmos – iki 5 m., taip pat numatoma, kad Vyriausybė kasmet atsiskaitytų Parlamentui už savo veiklą, tačiau pataisoje nėra nurodyta, kad būtent ministras pirmininkas turėtų atvykti į Dūmą.

Visus dokumentus Dūmos komitetai gavo jau trečiadienio rytą, o pirmas jų skaitymas Parlamente vyks penktadienį, o dar du – kitą savaitę. Šaltiniai Federacijų taryboje kalba, kad pataisos turėtų būti priimtos iki gruodžio 12 d., kai pažymimas Rusijos Konstitucijos 15-metis. Liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis teigia, kad pasikeis visa valdžios struktūra ir gali įvykti net neeiliniai Parlamento rinkimai.

Tokios skubos nustebinti net komunistai. Jų vadovas Genadijus Ziuganovas tvirtina, kad nebuvo jokio reikalo pratęsti prezidento įgaliojimų ir skubėti tuomet, kai reikia spręsti finansų ir ekonominės krizės problemas. Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva sako, kad toks žingsnis tik kuria nesveiką atmosferą šalyje. Partija „Jabloko“ išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad taip „Rusijoje užkonservuojama biurokratija, ir tai primena Leonido Brežnevo laikus“.

Galima tik traukyti pečiais, kas slypi už tokio sumanymo. Interneto svetainė „Grani.ru“ ironiškai pastebi, kad D. Medvedevas tikrai vertas užuojautos. Ne bet kam pavyksta tapti tokios didžiulės šalies prezidentu. Tai tas pats, kaip lošti loterijoje: atrodo, visi skaičiai ir net serijos numeris sutampa, o štai bilietas padovanotas šefui gimtadienio proga… Ir grauži tuomet nagus, ir keiki visą pasaulį… Taip ir su valdžia Kremliuje. Pataisos rodo, kad D. Medvedevas išeina, o V. Putinas grįžta. Klausimas tik toks: ar dabartinis prezidentas baigs savo kadenciją, ar užleis vietą savo šeimininkui jau kitąmet? Ar V. Putinui verta būti išrinktam šiomis gilios krizės sąlygomis, ar laukti 2012 m., kai ji aprims ir ateis laikas eiliniams rinkimams? O gal jam nėra kur dingti, kaip rašo svetainėje apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis, ir pasipusčius padus nuo krizės bėgti iš Krasnaja Presnia krantinės į Kremlių? Juo labiau kad Konstitucijos pataisoms įteisinti visuotinio referendumo nereikia – joms pritarti turi du trečdaliai Federacijos subjektų parlamentų. Rusijos žiniasklaida ironizuoja, esą žinant, kad regionų valdžia taip pat skiriama iš centro, darbas eis kaip iš pypkės.

Neįtikina prezidento atstovų tvirtinimai esą šios pataisos netaikomos dabartiniam šalies vadovui ir Parlamentui. Vis dėlto akivaizdu, kad taip ruošiama teisinė dirva dideliems politiniams pokyčiams Rusijoje, kurioje nuo senų laikų carų pasikeitimas suvokiamas kaip eilinė revoliucija. Dažnai Kremliaus rokiruotėmis pridengiamas Vyriausybės bejėgiškumas susidoroti su ekonominėmis problemomis, kaip yra ir dabar. Sklinda gandai, kad ruošiamasi devalvuoti rublį. Rusijoje dėl krizės žlugo trys bankai, tiesa, nedideli. Dūma patvirtino valstybės biudžetą 3 m., ir ekspertai tvirtina, kad tai tuščias užsiėmimas visuotinio ekonominio nuosmukio sąlygomis, kad jis nerealus, ypač kai pasaulinės naftos kainos jau pasiekė 50 dolerių už barelį, ir ant šios naftos plūduriuojanti Rusijos ekonomika palaipsniui grimzta.

Taigi V. Putinas, matyt, pajuto, kad laikas bėgti iš skęstančio laivo. Kaip kandžiai juokauja Rusijos apžvalgininkai, jis padėjo ranką ant savo įpėdinio peties ir geležiniu balsu pasakė: laikas, Dmitrijau Anatoljevičiau…

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras