Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kazachstanas – ekonominė galia ir priklausomybė nuo Rusijos (6)

Agnė Kazlauskaitė
2008 11 16

Kazachstanas, kurio plotas yra daugmaž lygus visai Vakarų Europai, yra didžiausia ir ekonomiškai stipriausia Centrinės Azijos valstybė. Nuo 2001 m. šios šalies ekonomikos augimas vidutiniškai sudarė 10 procentų. Kazachstanas yra antra valstybė iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų (po Azerbaidžano), sulaukusi daugiausia tiesioginių investicijų vienam gyventojui – nuo 1993 iki 2004 m. šalį pasiekė 40 mlrd. JAV dolerių. Šalies ekonominį augimą iš esmės lėmė naftos ir dujų eksporto apimties didėjimas bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Naftos doleriais besimaitinančio Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą regione suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.

Kazachstano teritorijoje nuo senų laikų kūrėsi, klestėjo ir nyko daug valstybinių darinių. Dabartinės Kazachstano valstybės pradžia buvo kupina paradoksų. Dešimto dešimtmečio pradžioje kazachų skaičius šalyje sudarė apie 40 proc. Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, įsitvirtinęs valdžioje nuo 1989 m., kai tapo pirmuoju Kazachstano komunistų partijos sekretoriumi, primygtinai siūlė išsaugoti griūvančią Sovietų Sąjungą. Šalies nepriklausomybė buvo paskelbta tik 1991 m. gruodžio 16 d., praėjus 8 dienoms po to, kai Rusija, Baltarusija ir Ukraina paskelbė išstojančios iš Sovietų Sąjungos. 1992 m. atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. Kazachstano gyventojų mano, jog SSRS žlugimas buvo didelė nesėkmė.

Šie faktai neturėtų stebinti, nes Sovietų Sąjungos žlugimas reiškė didžiules ekonomines problemas, su kuriomis susidūrė ir Kazachstanas. Sovietinės ekonominės erdvės dezintegracija lėmė gamybos nuosmukį ir didelį bedarbių skaičių. Kazachstanui grėsė demografinė krizė, nes apie du milijonus gyventojų – daugiausia etniniai rusai ir vokiečiai – paliko šalį. Rublio pakeitimas nacionaline valiuta tenge taip pat neprisidėjo prie padėties stabilizavimo.

Šiandien Astana – Kazachstano sostinė į šį miestą perkelta iš Almatos 1997 m. – spindi prabanga ir yra ta vieta, kur kuriami šiuolaikinės architektūros stebuklai. Manytina, kad Kazachstanas ateityje bus dar turtingesnis, nes prognozuojama, jog 2015 m. jis pagal naftos gavybos apimtį pavys Iraną. Ištirti naftos ištekliai Kazachstane siekia 26 mlrd. barelių, dujų – 3 trilijonus kubinių metrų. Neseniai Kaspijos jūroje atrastas Kašagano naftos telkinys yra vienas didžiausių pasaulyje. Nafta čia dar nėra eksploatuojama, tačiau Astana teigia esanti pasirengusi didinti naftos gavybą ir eksportą. Žinoma, susidomėjusių Kazachstano nafta netrūksta.

Kazachstanas įgyvendina sudėtingą, daugelio vektorių, pragmatinę užsienio politiką, laviruodamas tarp pasaulio galingųjų. Būdama Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narė, oficialioji Astana yra ir Amerikos sąjungininkė, pasiuntusi kariškius į Iraką ir atvėrusi savo oro erdvę JAV aviacijai per Afganistano kampaniją. Vis dėlto Kazachstano užsienio politikos prioritetus 2006 m. pavasarį nusakė pats N. Nazarbajevas, teigdamas, kad integracijos su Rusija didinimas yra svarbiausias šalies užsienio politikos tikslas, o bendradarbiavimo su Kinija stiprinimas – antrasis pagal svarbą. Savo kalboje prezidentas N. Nazarbajevas taip pat paminėjo stabilią ir ilgalaikę partnerystę su JAV, o tai reiškia, kad Amerika yra svarbi, tačiau ne svarbiausia šalies partnerė.

Centrinėje Azijoje Rusija intensyviai plėtoja santykius su Uzbekistanu, tačiau Kazachstaną ji laiko svarbiausia regiono šalimi. Nuo pat Kazachstano Respublikos susikūrimo santykių su Rusija negadino joks rimtesnis konfliktas. Praėjusiame dešimtmetyje N. Nazarbajevas energingai ieškojo naujų integracijos į buvusios Sovietų Sąjungos erdvę formų. Paieškų vaisius – Kazachstanas yra visų pagrindinių NVS erdvėje veikiančių ir (daugiausia) Rusijos dominuojamų organizacijų narys. Tiesa, daugelis šių organizacijų tėra forumai, suteikiantys galimybę regiono šalių vadovams reguliariai susitikti.

Dėl savo ekonominės galios ir geografinės specifikos Kazachstanas yra labiausiai nuo Rusijos nepriklausoma regiono valstybė. Siekdamas didinti savo gamtinių išteklių, pirmiausia naftos, eksportą, jis yra priklausomas nuo išplėtotos Rusijos naftotiekių infrastruktūros, tačiau alternatyvių naftotiekių ir dujotiekių planus siūlo tiek Kinija, tiek Europos Sąjunga, kad kazachų nafta galėtų pasiekti ir šias rinkas.

Galima teigti, kad Rusijos ir Kazachstano santykiai stovi ant tvirto pamato, o šių šalių interesuose galima įžvelgti daugiau suderinamumo, o ne susikirtimo. Vis dėlto jeigu Kazachstanas, sužavėtas komercinio siūlomų projektų patrauklumo ar nusprendęs diversifikuoti savo išteklių eksportą, ryžtųsi ženkliai padidinti savo naftos ir dujų eksportą apeidamas Rusiją, tai turėtų įtakos ne tik dvišaliams šių šalių santykiams, bet ir visam regionui. Kiek toks ateities scenarijus yra tikėtinas, neaišku, tačiau šiandien Rusijos ir Kazachstano santykiams apibūdinti tiktų žodžiai „abipusė priklausomybė“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras