Olandų analitikas klausia, kodėl europiečiai dievina naujai išrinktą Amerikos prezidentą Baraką Obamą. Atsakymas paprastas: jis yra jaunas, žavus, protingas, įkvepiantis, išsilavinęs, kosmopolitiškas ir kartu žada radikalius pokyčius pasikeitus pačios nepopuliariausios JAV prezidento administracijos kadencijai. O Džonas Makeinas, kuris taip pat kalbėjo apie pokyčius, daugumai europiečių reiškė opoziciją.

Visgi egzistuojantis europiečių susižavėjimas afroamerikiečiu JAV politiku yra gana keistas, nes juodaodis prezidentas ar ministras pirmininkas, kurio viena iš pavardžių būtų, pavyzdžiui, Huseinas, iki šiol yra neįmanomas dalykas Europoje. Europa visada buvo svetinga juodaodžiams Amerikos muzikos, teatro ir kitoms meno įžymybėms, kurios dar tuo metu patirdavo rasinę segregaciją Jungtinėse Valstijose. Taip Europa jautėsi viršesnė už JAV, tačiau ši iliuzija pamažu ėmė bliūkšti, kai 7 dešimtmetyje į Vakarų Europą ėmė plūsti žmonės iš kitų žemynų. Taigi „Obamanija“ gali turėti šiek tiek nostalgijos ir vilties.

Kita priežastis, kodėl europiečiai įsimylėjo B. Obamą, yra ta, kad jis laikomas daugiau nei amerikiečiu. Skirtingai nei Dž. Makeinas, visų Amerikos karų didvyris, B. Obama atrodo kaip pasaulio pilietis. Visgi toks įvaizdis pastarajam galėjo pakenkti pačioje Amerikoje. Respublikonai per rinkimų kampaniją bandė demokratų kandidatą pavaizduoti kaip „neamerikietišką“ elito atstovą, intelektualą. Po B. Obamos kalbos Berlyne, kurios atėjo pasiklausyti apie 200 tūkst. vokiečių, jo populiarumas JAV nukrito, ypač senuose industriniuose, smunkančios pramonės regionuose. Kaip teigia Ianas Buruma, jis pavojingai ėmė darytis pernelyg europietiškas.

Iš tiesų pagrindinė „Obamanijos“ priežastis gali būti sudėtingesnė. Prie viešosios nuomonės prisidėjo politikos komentatoriai ir veikėjai, kurie ėmė nurašyti JAV kaip didžiąją galią. Dauguma liberalių pažiūrų žmonių išreiškė didžiulį nusivylimą Amerika prezidento Džordžo Bušo valdymo laikotarpiu, kuris pradėtas sieti su neapgalvotais karais, oficialiai sankcionuotais kankinimais, šovinizmu ir politine arogancija. Kita dalis žmonių šį nusivylimą išreiškė su piktdžiuga, kad pagaliau didelė arogantiška šalis, kuri Senąjį žemyną paliko savo šešėlyje, buvo parklupdyta. O šį parklupdymą lėmė Kinijos, Rusijos ir Indijos ekonominis kilimas ir JAV nesėkmės Viduriniuose Rytuose.

Nepaisant pasitenkinimo dėl JAV vienvaldiškumo smukimo, kyla klausimas, ar europiečiams (taip pat azijiečiams) būtų geriau, jei dominuotų Rusija arba Kinija. Europiečiai norėtų grįžti į ramesnius laikus, kai demokratinis pasaulis galėjo „savo kolektyvinę galvą nuleisti ant plataus Dėdės Semo peties“.

I. Burumos teigimu, tai jau tėra iliuzija, nes nuo Šaltojo karo laikų daug kas pasikeitė. Jo manymu, „Obamanija“ atgaivino amerikietišką svajonę Europoje. Kartu B. Obamos išrinkimas prezidentu parodė, kad JAV yra įmanoma tai, kas kol kas sunkiai įgyvendinama ar pasiekiama kitur.

Europiečiai kaip ir kiti gali stebėti Kinijos kilimą su baime ir tikėtis susitarti su Rusija, tačiau netekę vilčių, kurias kelia ši šalis, vienu metu simbolizuojanti tiek tai, kas blogiausia, tiek tai, kas išvargusiuose Vakaruose yra geriausia, tikrai daug prarastų. Dauguma europiečių tai suvokia, todėl „eina iš proto dėl Barako Obamos pergalės“.

Pagal www.project-syndicate.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.