Per NATO ir Ukrainos komisijos lapkričio 12–13 d. Taline įvykusias konsultacijas buvo daug kalbėta apie Europos saugumą.

„Nėra abejonių, kad Gruzijos ir Rusijos konfliktas pakeitė Europos saugumo terpę, – pradėdamas konsultacijas pareiškė NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis. – Pagrindinius suverenumo ir teritorijos vientisumo principus pažeidžiantis vienašališkas Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimas yra kliūtis kuriant tokią aplinką, kad būtų galima siekti konstruktyvesnio bendradarbiavimo su Rusija. Galimybė valstybėms laisvai rinktis sąjungininkus – vienas tų principų, kurių negalėtume atsisakyti“.

Paskutinę frazę NATO generalinis sekretorius pakartojo per baigiamąją spaudos konferenciją ir paaiškino, kad Ukrainai tai turėtų būti pagrindinis Talino konsultacijų rezultatas. J. Schefferis akcentavo, kad jei gruodį Briuselyje įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas Ukrainai nepasiūlytų NATO narystės veiksmų plano, tai dar nereikštų, kad šalis jo negaus ir ateityje.

Per pokalbį su Estijos ministru pirmininku A. Ansipu  NATO generalinis sekretorius taip pakomentavo Rusijos ketinimus Kaliningrado srityje įkurdinti raketas „Iskander“: „Dabar ne tie laikai, kad reikėtų dislokuoti raketas, ir, tikiuosi, kad šito nebus. Jokios konkrečios reakcijos NATO neplanuoja“.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas taip pat suabejojo dėl tikrųjų Rusijos tikslų, kai D. Medvedevas pasiūlė atsisakyti planų Kaliningrado srityje dislokuoti raketas „Iskander“, jei JAV atsisakytų PRG planų Europoje. Be to, R. Gatesas nebuvo tikras dėl to, ar galima realiai vertinti Rusijos prezidento pasiūlymą, ir pabrėžė, kad Rusijai nereikia nuogąstauti dėl PRG Europoje, nes JAV siekia kartu su Rusija įveikti „grėsmes bendram saugumui“. „Norėtume su Rusija kurti į ateitį, o ne į praeitį nukreiptus santykius“, – tikino R. Gatesas.

Pagal 2008 m. lapkričio 14 d. „Molodiož Estoniji“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.