Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Europa turi pasirinkti (30)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2008 11 21

Demokratinio pasaulio žiniasklaida sėkmingai pasigavo savo kolegų iš Rusijos keliamą ažiotažą dėl valdančios ir totaliai dominuojančios „Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavimo, kurio svarbiausiu akcentu turėjo tapti premjero, o tiksliau – šalies valdovo Vladimiro Putino kalba.

Spėjimai dėl jos turinio buvo beveik vieningi – po to, kai Dūma skubos tvarka pakeitė Rusijos konstituciją, prailgindama prezidento kadencijos trukmę nuo ketverių iki šešerių metų, niekas neabejojo, kad tai buvo žingsnis V. Putino grįžimo į Kremlių link, o jo kalba suvažiavime bus pagrindinių to grįžimo gairių paminėjimas. Skirtumas tik tas, kad Rusijos žiniasklaida dėl to trimitavo ditirambus ir demonstravo visuotinį džiaugsmą, o Vakaruose ir vėl buvo kalbama apie autoritarizmo stiprėjimą Rusijoje.

Tiesa pasakius, tos kalbos ir prielaidos, kad Dmitrijus Medvedevas tėra tik laikinas statytinis, o V. Putinas grįš į valdžią, kad autoritarizmas Rusijoje stiprėja, kad joje klastojami rinkimai ir pažeidinėjamos žmogaus teisės, jau yra pabodusios. Jos netgi neoriginalios ir nuolat kartojasi, neduodamos jokios naudos, nes, kaip matome, valdantysis Rusijos režimas sėkmingai plėtoja tai, ką yra numatęs, ir nerodo jokių silpnumo požymių. Aštuoneri valdymo, peraugusio į dominavimą, metai, nutildyta opozicija, sugniuždyti nepalankūs oligarchai ir tiesiog nužudyti pavojingai rašę žurnalistai – visa tai aiškiai parodo, kad įvairaus plauko moralizavimai, kartkartėmis sklindantys iš Vakarų demokratų, Rusijos visiškai nejaudina, kaip ir pati demokratija, kuri ten buvo „paguldyta ant menčių“ net nespėjusi pradėti normaliai plėtotis. Ir tai, beje, ne vien V. Putino nuopelnas. Prielaidas tam, kad šalyje vėl palankiai būtų žiūrima į diktatorių, sukūrė tie, kurie valdė iki jo.

Neseniai beveik visų Europos Sąjungos (ES) šalių (išskyrus Lietuvą) iniciatyva atnaujintos ES ir Rusijos derybos dėl naujos bendradarbiavimo sutarties labai gerai parodo, kad tvirtų argumentų siekiant demokratizuoti šią valstybę negirdėsime dar ilgai ir moralizavimai, bet ne daugiau, iš Vakarų sklis ir toliau, nes tikrojo intereso turėti demokratinę Rusiją ten, ko gero, nėra. Ir tie, kurie manė, kad po konflikto su Gruzija Maskva gaus, ko nusipelnė, šiandien tegali būti laikomi naivuoliais, nes ES aiškiai rodo, jog negali, o gal ir nenori perimti strateginės iniciatyvos santykiuose su Rusija, nes, ko gero, pati tiki tų primityvių moralizavimų galia.

Sena politinė logika byloja, kad iniciatyvos bet kokiuose santykiuose neįmanoma perimti tol, kol neperpranti savo priešininko, t. y. nesuvoki realybės tokios, kokia ji yra. ES ir Rusijos atveju galima sakyti, kad palyginti pigios dujos ir nafta, atkeliaujančios iš Rytų dideliais kiekiais, tą Rusijos suvokimo realybę gerokai iškraipė. Dėl to Kremliaus režimas gali jaustis labai jaukiai ir patogiai visų išorinių sankcijų atžvilgiu, nes jos dažniausiai galioja tik vakarietiškuose popieriuose ir kalbose.

Puikiai suvokdamas, kas yra, ko siekia, kokiomis priemonėmis tai padaryti, ir nesibodėdamas tų priemonių naudoti, nesvarbu, ar tai konstitucijos keitimas, ar politinės žmogžudystės, ar karinės intervencijos trypiant kitų suverenumą, Kremlius tiesiog yra racionalesnis ir kaip tik todėl su ES, o ir su visu Vakarų pasauliu bendrauja taip, kaip norisi jam, o ne taip, kaip svajoja pavieniai Europos politikai ar intelektualai.

Vadinasi, Europai lieka du keliai: arba atvirai pripažinti, kad dėl energetinių interesų ji be jokių skrupulų draugaus su autoritarine valstybe, nekreipdama dėmesio į jos vidaus ir užsienio politikos cinizmą; arba pagaliau pradėti santykiuose su Rusija laikytis to, kas yra vadinama demokratinėmis vertybėmis, už kurių ignoravimą ar pažeidimą numatomos konkrečios sankcijos, o ne lengvi pagrasinimai ar pagąsdinimai. Pirmuoju atveju daugelis ES šalių bent jau būtų sąžiningos savo piliečių atžvilgiu ir galėtų nekurti grandiozinių energetinės nepriklausomybės planų, kurie, kaip ir minėtosios sankcijos, paprastai nepažengia toliau kaip „popierinė“ stadija. Antruoju atveju pagaliau būtų pradėta elgtis principingai, nors tai ir keltų kur kas didesnes grėsmes, kurių bijosi daugelis ES lyderių, ko gero, dar nesuvokiančių, kad sąžiningumas bent jau savų piliečių atžvilgiu ir yra tas naujosios politikos receptas, pagal kurį netgi žadėdamas derėtis su Iranu Amerikoje sugebėjo triumfuoti Barackas Obama.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 30)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras