Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Sochbetas Mamedovas. Europos energetika rūpi ir JAV (1)

2008 11 21

Lapkričio 14 d., G20 viršūnių susitikimo išvakarėse, Azerbaidžano sostinėje Baku įvyko ketvirtasis aukščiausio lygio susitikimas energetinio saugumo klausimais.

Į Baku svarstyti svarbių savo šalims klausimų atvyko penki prezidentai: Turkijos – Abdula Giulis, Gruzijos – Michailas Saakašvilis, Ukrainos – Viktoras Juščenka, Lietuvos – Valdas Adamkus ir Lenkijos – Lechas Kačinskis. Rumunijos, Kazachstano ir Latvijos delegacijoms vadovavo šių šalių ministrai. Forume taip pat dalyvavo Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgas, Azerbaidžane akredituoti užsienio šalių diplomatai.

Renginio dokumentuose nurodyta, kad forumo misija – sukurti bendrą koncepciją ir mechanizmus, kaip būtų galima saugiai ir skaidriai vykdyti energijos šaltinių tranzitą, suvienijus Kaspijos jūros, Juodosios jūros ir Baltijos regiono intelektualinius, techninius, finansinius ir kitus resursus atsižvelgiant į Energetikos chartijos sutarties ir kitų tarptautinių dokumentų reikalavimus. Buvo kalbėta apie vadinamąjį pietinį energijos perdavimo koridorių, kuriuo Kaspijos nafta patektų į pasaulio rinkas. Koncepcijos šerdis – naftotiekis Odesa–Brodai, kuris per Ukrainą būtų pratęstas į Lenkijos miestus Plocką ir Gdanską.

Pernai Vilniuje įvykusiame energetikos forume Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos vadovai susitarė įsteigti susivienijimą, kuris pirmiausia įvertintų naftos gabenimo maršrutą Baku–Tbilisis–Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas. Šiuo metu įsteigtam tarptautiniam susivienijimui „Sarmatia“ priklauso Azerbaidžano Respublikos valstybės naftos kompanija (SOCAR), Gruzijos naftos ir dujų korporacija, „Ukrtransnafta“, Lenkijos PERN ir AB „Klaipėdos nafta“.

Baku forume taip pat dalyvavo JAV energetikos ministras Samuelis Bodmanas. Analitikai svarstė, kad JAV labai suinteresuotos minėto projekto vykdymu, nes būtų galima sumažintų Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių ir kartu padidinti energetinį saugumą. Į projektą numatyta įtraukti Centrinės Azijos šalis, taip pat Kazachstaną, kuris turi daug išžvalgytų naftos ir dujų išteklių ir kasmet didina jų gavybą.

Pagal 2008 m. lapkričio 14 d. „Nezavisimaja gazeta“ parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras