Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Priešraketinis gynybos skydas: ar planai taps realybe? (1)

2008 11 21

Nauja Irano vidutinio nuotolio raketa „Sajil“, kurios bandymai buvo atlikti lapkričio 12 dieną, žymi technologinį lūžį.

Raketa yra greita, o jos skriejimo nuotolis, kaip teigiama, siekia 2 tūkst. kilometrų. Manoma, kad raketa gali pasiekti Maskvą arba pietinę Italiją. Tačiau tiek Rusija, tiek Italija priešinasi JAV planams Lenkijoje įkurdinti raketų perėmėjų bazę, o Čekijoje dislokuoti radarą. Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis kritikavo priešraketinės gynybos planą, nes jis esą provokuoja Rusiją. Savo ruožtu Kremlius grasina Kaliningrade arba Baltarusijoje dislokuoti trumpojo nuotolio raketas „Iskander“, jei priešraketinio skydo planų nebus atsisakyta.

Ir toliau kaitindamas atmosferą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio šalis iki Naujųjų metų pirmininkauja Europos Sąjungai, lapkričio 14 dieną pareiškė, kad „Amerikos planas nepadaro nieko, kad užtikrintų saugumą, o tik komplikuoja reikalus“. Tokios prancūzų kalbos įsiutino Lenkiją ir Čekiją, kurios Prancūzijai priminė, kad balandžio mėnesį vykusiame NATO suvažiavime Paryžius pasirašė deklaraciją, remiančią priešraketinę gynybą. Jos taip pat klausė, kokio požiūrio Prancūzija laikosi į kitų šalių bendradarbiavimą su JAV saugumo srityje. N. Sarkozy paviešino dalinį atsakymą, kuriame teigiama, kad niekas neturi Europoje dislokuoti naujų raketų, kol neprasidėjo derybos su Rusija dėl naujos saugumo sistemos visame kontinente.

Naujuoju JAV prezidentu tapsiančio Baracko Obamos administracija taip pat nėra labai entuziastinga priešraketinio gynybos skydo klausimu. B. Obama teigia, kad jis palaikys programą, jei ji iš tikrųjų veikia. Tai žymi didelį pokytį nuo George'o W. Busho administracijos politikos, kuri visų pirma rūpinosi dislokavimu, o tik po to sistemos vystymu.

Visa tai palieka Lenkijos ir Čekijos vadovus, kurie prieš didžiosios daugumos visuomenės valią siekė savo šalyse įkurdinti priešraketinės gynybos skydą, nepatogioje padėtyje. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, kuris yra tvirtas skydo rėmėjas, pareiškė, kad B. Obama patikino jį, kad planai dėl skydo bus vykdomi. Tačiau B. Obamos komanda vėliau išplatino paneigimą. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis, kuris sudarė sutartį su Amerika, šią savaitę išskrido į Vašingtoną, kad susitiktų su potencialiais B. Obamos komandos nariais ir išgirstų jų nuomonę.

Lenkija yra suinteresuota ne tik Amerikos saugumo garantijomis, kurias suteiktų priešraketinio skydo dislokavimas. JAV taip pat pažadėjo padėti modernizuoti Lenkijos kariuomenę ir suteikti „Patriot“ raketas, kurios saugotų Varšuvą. Jei B. Obamos administracija įšaldys priešraketinės gynybos skydo kūrimą (labai galimas scenarijus, nes planui priešinasi ir Kongresas), tai ant plauko pakibs ir kitos susitarimo dalys.

Situacija tampa dar apmaudesnė, jei atkreipsime dėmesį į tai, kad po Gruzijos karo viešosios nuomonės parama priešraketiniam gynybos skydui Lenkijoje išaugo nuo 27 proc. rugpjūčio pradžioje iki 41 proc. jau pasibaigus karui. Nemaža dalis lenkų mano, kad N. Sarkozy iš tikro kalba Rusijos, o ne Lenkijos naudai.

Parengta pagal „The Economist“


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1094)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (211)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (285)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (508)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (120)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras