Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Barack Obama pergalė: ar tai reiškia pralaimėjimą Lietuvai? (2)

Kęstutis Girnius, VU TSPMI docentas
2008 11 22

Galima nedviprasmiškai atsakyti. Ne. Nors John McCain irgi būtų buvęs geras prezidentas, Lietuvai Obama išrinkimas yra naudingesnis.

Nereikia laukti didesnių pokyčių Amerikos politikoje Lietuvos atžvilgiu. Tradiciškai JAV draugiškai nusiteikusi Lietuvai, ir nėra pagrindo manyti, kad šios nuostatos keisis. Obama Lietuvai neskirs daug dėmesio, bet ir Rusijai nebus teikiama pirmenybė. Naujasis prezidentas turės grumtis su didžiausia JAV ūkio krize nuo trečiojo praeito amžiaus dešimtmečio, o ūkio negalavimai ribos veikimo galimybes.

Liepos mėnesį Obama išdėstė savo pagrindinius užsienio politikos siekius kalboje, kurią pavadino Nauja strategija naujam pasauliui. Pasak Obama, reikia atsakingai baigti karą Irake, įveikti al-Qaida ir talibus, laiduoti, kad branduoliniai ginklai ir medžiagos nepatektų į teroristų ir juos palaikančių šalių rankas, siekti Amerikos energetikos nepriklausomumo, pagerinti ryšius su sąjungininkais.

Bus sunku įgyvendinti du iš šių siekių be Rusijos paramos arba bent neutralumo. Kova su tarptautiniu terorizmu Afganistane ir branduolinių ginklų plėtra nebus veiksminga, jei Maskva atsisakys bendradarbiauti arba vetuos Jungtinių tautų organizacijos saugumo tarybos nutarimus. Antra vertus, musulmonų fundamentalizmas bei branduoliniais ginklais apsiginklavusių šalių skaičiaus didėjimas Rusijai kelia ne mažesnį pavojų negu Vakarams, tad turėtų skatinti Maskvą bendradarbiauti.

Nepragrįsti nuogąstavimai, kad Obama neatlaikys Maskvos spaudimo. Lietuvoje paplitęs ydingas įsitikinimas, kad kuo griežtesnė politika Maskvos atžvilgiu, tuo ji veiksmingesnė, o kovinga retorika laikoma aiškiausiu griežtumo kriterijumi. Obama kalbės gerokai švelniau negu Bush, mažiau grasins, mažiau mokys ir bars. Jis neragins Rusijos išmesti iš didžiųjų pramoninių šalių aštuonetuko, kaip siūlė McCain. Šią vasarą Berlyne jis ragino atsikratyti šaltojo karo mąstysenos, siūlė bendradarbiauti su Rusija, kai galima, ir ginti savo vertybes, kai reikia. Bet tai nereiškia, kad jis nuolaidžiaus Rusijai. Apskritai JAV to nedaro. Neapgalvoti Medvedevo grasinimai jį privers tvirtai laikytis, kad nebūtų sukuriamas įspūdis, kad jis pasidavė Rusijos spaudimui ir šantažui.

Per Bush valdymo metus smarkiai krito Amerikos prestižas, o tai palengvino Maskvai mesti Vakarams iššūkius, sulaukti pritarimo jos planams. Obama kaip tik tas žmogus, kuris pajėgs pasimokyti iš Amerikos užsienio politikos klaidų ir atkurti Amerikos gerą vardą. Jo populiarumas pasaulyje beveik neturi precedento. Jis laimėjo gyventojų daugumos pritarimą 69 iš 73 šalių, kur buvo vykdomos apklausos. Manoma, kad pirmomis savo kadencijos dienomis jis uždarys Gvantanamo kalėjimą ir duos ženklą, jog Vašingtonas įsijungs į kovą su globaliniu atšilimu. Tai stiprins jo ir Amerikos autoritetą, ypač europiečių tarpe.

Obama valdymo stilius gerokai skirsis nuo Bush. Jei dabartinis prezidentas buvo linkęs veikti vienašališkai, nepaisydamas sąjungininkų ir tarptautinių organizacijų, Obama dažniau kreipsis į tarptautines institucijas, sieks sutelkti kuo platesnes koalicijas. Yra nemaža tikimybė, kad jam pasiseks rasti bendrą kalbą su Europos Sąjungą (ES), laimėti Azijos ir Afrikos šalių palankumą, net sumažinti anti-amerikietiškas nuotaikas Lotynų Amerikoje.

Ne visada jam seksis. Nors Obamamania užkrėtė Europą, kai Obama ragins Vokietiją ir kai kurias kitas Vakarų Europos šalis siųsti savo karius į pietų Afganistaną, jis veikiausiai sulauks neigiamo atsakymo. Šiomis dienomis Kanada jau pranešė, kad 2010 ar 2011 metais ji išves savo karius iš Afganistano. Gali kilti nesutarimų dėl pasaulio finansinės sistemos reguliavimo. Bet transatlantinė bendruomenė bus labiau vieninga, ir Rusijai bus sunkiau išnaudoti sąjungininkų tarpusavio nesutarimus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (919)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (128)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (223)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (295)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (79)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras