Vidurinių Rytų regiono valstybės su Amerika sieja daug vilčių, tačiau nežino, ko tikėtis iš naujai išrinkto būsimo prezidento Barako Obamos administracijos. Šiuo metu į Baltuosius rūmus ruošiasi įžengti žmogus, kurio tėvas buvo musulmonas iš Kenijos ir kurio antrasis vardas yra Huseinas. Dar per rinkimų kampaniją viena iš Džono Makeino rėmėjų teigė nepasitikinti demokratų kandidatu, nes jis arabas.

Arabai džiaugiasi, kad Džordžas Bušas ir jo pamokslai apie demokratiją ir laisvę yra praeitis, o B. Obamą vertina dvejopai. Viena vertus, jis yra geras oratorius, žada išvesti karius iš Irako ir panašius dalykus, tačiau, kita vertus, lieka atviras klausimas, kaip jis tai padarys.

Kasemis, vieno laikraščio skilties redaktorius ir priklausantis šeimai, kuri valdo Šardžios emyratą, B. Obamą pavadino „paslaptimi“. Paslaptingumo suteikia tam tikri būsimojo prezidento sprendimai, pavyzdžiui, Rahmą Emanuelį, tarnavusį Izraelio armijoje, jis paskyrė Baltųjų rūmų personalo vadovu. Ypač nerimą kelia R. Emanuelio tėvo praeitis, kuris prieš įkuriant Izraelio valstybę priklausė karinei grupuotei, kuri veikė prieš palestiniečius.

Kaip teigia analitikas Mustafa Alanis, arabus jaudina tai, kad B. Obama yra nepatyręs politikas. R. Emanuelio paskyrimas tik skatina tokią baimę, nes tai nepalengvins palestiniečių ir Izraelio konflikto sprendimo. O amerikiečiai ir europiečiai turėtų suprasti, kad palestiniečių konfliktas yra šiuo metu esminis regione.

Dar vienas svarbesnių klausimų išlieka Irano problema. Nepaisant oficialios pozicijos, M. Alanio teigimu, arabų valstybės turėjo nesutarimų su Iranu ir šiuo metu nepatikliai vertina šalies valdantįjį elitą.

Vis dėlto sudėtinga įvertinti, kas šiuo metu labiau baugina arabus, ypač elitą, – ar naujasis JAV prezidentas, ar pasaulinė finansų krizė.

Džonas D. Entonis, mokęs daugybę JAV diplomatų kartų, teigia, kad Amerika sukaupė didelę patirtį Vidurinių Rytų regione ir ja nesinaudojo paskutinius aštuonerius metus. Po Antrojo pasaulinio karo JAV šiame regione neturėjo priešų. Jo manymu, B. Obama pakeis kalbėjimo toną Viduriniuose Rytuose. Tik lieka neatsakytas klausimas, ar pakeis tik balso toną?

Pagal 2008 m. lapkričio 19 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.