|
Mažasis Niurnbergas Bagdade
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2006 11 08
Buvusiam Irako diktatoriui Sadamui Huseinui specialusis tribunolas paskelbė mirties bausmę. Praėjus pusketvirtų metų, kai Amerikos vadovaujami sąjungininkai įžengė į Bagdadą ir nuvertė S. Huseino režimą bei pustrečių metų nuo diktatoriaus suėmimo, jo gyvenimas, atrodo, artėja į pabaigą. Kitų metų balandžio 28-ąją jam sukaktų 70, jeigu...
Pasaka apie Bagdado vagį dar nebaigta
...jeigu iki to laiko buvęs diktatorius liks gyvas. Atrodo, kad sekmadienį, paskelbus teismo nuosprendį, S. Huseinas per daug nenusiminė.
Antradienį, dvi dienos po to, kai Sadamui Huseinui dėl nusikaltimų žmoniškumui buvo paskirtas mirties nuosprendis pakariant, nušalintasis Irako lyderis vėl pasirodė teisme. Juodu kostiumu vilkintis Sadamas Huseinas elgėsi ramiau negu sekmadienį pašauktas teisėjo įėjo į teismo salę ir ramiai atsisėdo. Apeliacinis teismas, kuriam buvo apskųstas tribunolo sprendimas, tikrins mirties nuosprendį nušalintajam Irako prezidentui, todėl šiais metais egzekucija mažai tikėtina. Manoma, kad egzekucija jam turėtų būti įvykdyta apie kitų metų vasario vidurį, jei neatsiras kliūčių.
Jeigu Apeliaciniai rūmai nuspręs, kad apeliacija pagrįsta, turės būti surengtas naujas teismo procesas. Jeigu jie paliks galioti specialiojo teismo nuosprendį, jis turės būti įvykdytas vėlgi per 30 dienų. Vadinasi, S. Huseinas gali sulaukti naujųjų metų, netgi vasario vidurio, tačiau vargu ar sutiks savo jubiliejų.
Revoliucionierius-diktatorius
Sadamas Huseinas, gimęs 1937-ųjų metų balandžio 28 d. Al Audžos kaime, netoli Tikrito, neturtingoje žemdirbių sunitų šeimoje, savo tėvo nepažinojo, o buvo auklėjamas patėvio ir dėdės. 1959 metais jis dalyvavo pasikėsinime į Irako premjerą ir turėjo bėgti į Egiptą. Po 1963 metų BAAS veikėjų įvykdyto perversmo grįžo į šalį, bet buvo suimtas. Po dviejų metų pabėgo iš kalėjimo ir įsijungė ir revoliucionierių gretas.
S. Huseinas Irakui vadovavo beveik ketvirtį amžiaus. Prieš tai jis 11 metų buvo vicepremjeras generolo Ahmado Hasano Bakro vyriausybėje, buvo vienas iš 1968 metų revoliucijos lyderių. Tapęs didžiausios panarabiškos BAAS partijos vadovu, 1979 metais jis buvo išrinktas Irako prezidentu. Vadovavo trims karams aštuonmečiui karui su Iranu, įsiveržimui į Kuveitą ir karui Persijos įlankoje, o štai Jungtinių Valstijų vadovaujamai koalicijai pasipriešinti nesugebėjo. Jo režimas buvo nuverstas 2003-ųjų balandžio 9 d., o tų metų pabaigoje, gruodžio 13-ąją, gėdingai ištrauktas iš slėptuvės netoli gimtojo Tikrito miesto. 2004-ųjų metų liepos 1 d. prasidėjo buvusio diktatoriaus teismas, kuris tęsėsi štai beveik pustrečių metų.
Baisūs kaltinimai genocidu
Kaip pranešė laikraštis Le Monde, buvusiam prezidentui ir jo šalininkams buvo pateikti septyni kaltinimai, bet proceso pabaigoje beliko du. Teismo procese S. Huseinas buvo kaltinamas baisiausiu nusikaltimu prieš 18 metų išnaikinęs apie 180 tūkstančių kurdų.
Nuo 1988-ųjų metų vasario iki rugsėjo Irako armija surengė operaciją, pavadintą Al Anfal, kurios metu nuo žemės paviršiaus buvo nušluota puspenkto tūkstančio netoli sienos su Iranu esančių kurdų kaimų ir gyvenviečių. Iš viso tuo metu buvo suimta apie 200 tūkstančių žmonių. Daugelis jų dingo be žinios, t.y. buvo nužudyta arba ištremta. Paskui buvo rastos jų masinės kapavietės. 1988-ųjų kovą prieš Halabdži gyvenvietės kurdus buvo panaudotas cheminis ginklas ir išžudyta 5000 gyventojų.
Dar 1982 metais S. Huseinas davė nurodymą sunaikinti 148 Dudžailo kaimo šiitus, kurie buvo įtarti prisidėję prie pasikėsinimo į prezidento eskortą. Bet dabar liudininkai įrodė, kad jokio pasikėsinimo nebuvo, S. Huseino vardu buvo surengtas baisus sunitų susidorojimas su šiitais. 1991-aisiais S. Huseinas žiauriai numalšino šiitų sukilimą. Jau teismo pradžioje teisėjai prasitarė, kad pagal bet kurį iš šių kaltinimų buvusiam diktatoriui gali grėsti mirties bausmė.
Štai šie du nusikaltimai ir palaidojo visas S. Huseino ir jo advokatų viltis išlikti diktatoriui gyvam. Tribunolą papiktino ir maištingas buvusio diktatoriaus elgesys teisme: jis ne kartą buvo pašalintas iš teismo salės, o ir skaitant nuosprendį šūkavo, stengėsi perrėkti teisėją, aiškiai apeliuodamas į tarptautinę visuomenę, kuri šį 45 minučių procesą galėjo stebėti TV ekranuose.
Visi šie kaltinimai suvedami į vieną genocidas. Šios naujojo šimtmečio bylos unikalumas yra tas, rašo The New York Times, kad praeityje genocidu ir karo nusikaltimais buvo kaltinami tik pora kartų ir atskiri nusikaltėliai. Nuo 1948 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų Konvencija Dėl genocido nusikaltimų ir atsakomybės už juos, tokie teismo procesai vyko Ruandoje ir Jugoslavijoje. Iš viso XX amžiuje už nusikaltimus prieš žmoniją nuteista apie 50 žmonių. Tuo tarpu Irakas tapo pirmas Artimųjų Rytų regione ir naujajame šimtmetyje, kur už genocidą teisiama visa nusikaltėlių grupė.
Nuosprendis padės G. W. Bušo pergalei?
Italų laikraštis La Repubblica rašo, kad Bagdade įvyko mažasis Niurnbergas, besižvalgant į rinkimus JAV (Niurnberge, po II pasaulinio karo, myriop buvo nuteista 12 nacistinių nusikaltėlių). Iš tiesų nuosprendis S. Huseinui paskelbtas Amerikos kongreso rinkimų išvakarėse. Atrodytų, kad pats G. W. Bušas iš savo rančos Teksase paskambino vyriausiajam tribunolo teisėjui Raufui Rahmanui, kad šis savo 45 minučių kalba teisme padėtų paskutinį tašką respublikonų pergalei antradienio rinkimuose (ruošiant straipsnį, jų rezultatai dar nebuvo žinomi)...
Tačiau akivaizdu, kad S. Huseino teismo nuosprendžiu ši amžiaus byla nesibaigs. Buvęs diktatorius gali būti paskelbtas kankiniu, o islamo šalių pasipriešinimas Vakarams gali dar labiau išaugti. G. W. Bušo respublikonų pergalė Kongreso rinkimuose taip pat daugiau simbolinė negu reali. Ji daugiau priklauso nuo to, ar JAV kada nors išves savo kariuomenę iš Irako, ar ir toliau ten pražūčiai paliks savo vaikinus. Lakus buitinis posakis Mokėjai ateiti mokėk ir išeiti šiuo atveju labai tinka Amerikos kariaunai, kuri, sunaikinusi diktatorių, nesusidorojo su pavojinga padėtimi Irake ir regione, neišrovė iš šaknų islamiškojo radikalizmo, neužgesino rusenančio genocido žaizdro.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |