Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija – Rusijos partnerė ar pasyvi stebėtoja? (1)

Aurimas Dunauskas
2008 11 25

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), kurią šiuo metu sudaro Rusija, Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas bei stebėtojo statusą turintys Indija, Iranas, Mongolija ir Pakistanas. ŠBO kūrimosi pradžia - 1996 m. balandžio mėn., kai Kinijos mieste Šanchajuje susitiko tuomečiai Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano vadovai. Pagrindiniai šių šalių grupės, vadintos Šanchajaus penketu, tuo metu sprendžiami klausimai buvo kovos su iš Afganistano plintančia terorizmo, religinio ekstremizmo ir separatizmo banga bei valstybių sienų apsaugos stiprinimas. Visa tai penketuko valstybėms kėlė rimtą nerimą.

Po metų Šanchajaus penketo vadovai pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo sumažinti ginkluotąsias pajėgas pasienio zonose. Sėkmingi pirmieji susitikimai padėjo pamatus tolesniam bendradarbiavimui: nuo 1997 m. į Šanchajaus penketą įeinančių valstybių vadovai susitikdavo kasmet kiekvienos šalies sostinėje paeiliui.

Ženklesnių pokyčių Šanchajaus penketas sulaukė 2001 metais, kai prie jo prisijungė Uzbekija. Tuomet jau šešių valstybių vadovų grupė pasirašė steigiamąją Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos deklaraciją, kuria įsipareigojo bendradarbiauti kovojant su „blogio jėgomis“ – terorizmu, separatizmu ir religiniu ekstremizmu. Peržvelgus to meto įvykius suprantame, kodėl daugiašalis bendradarbiavimas kovai su religiniu ekstremizmu, kurį reikėtų vadinti tiesiog radikaliuoju islamu, tuo laiku buvo labiausiai reikalingas Rusijai ir Kinijai. Pirmoji tuo metu susidūrė su įnirtingu kariniu pasipriešinimu Čečėnijoje, o antroji baiminosi neramumų Sindziango provincijoje, kurioje ženklią gyventojų dalį sudarantys musulmonai uigūrai neslėpė siekiantys nacionalinio išsivadavimo.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d., radikaliai pakitus geopolitinei pusiausvyrai visame pasaulyje, JAV, paskelbusios karą terorizmui, savo veiksmų lauką išplėtė iki tol jai sunkiai prieinamose teritorijose, įtraukdamos į jį ir kai kurias ŠBO valstybes. Viena iš bendros ŠBO šalių ir JAV kovos su tarptautiniu terorizmu pasekmių buvo NATO karinių bazių atsiradimas Kirgizijoje ir Uzbekijoje. Tačiau Rusija netruko sunerimti dėl JAV įtakos zonos plėtimo jos kaimynystėje, o gana trumpalaikiai, bendradarbiavimu kovojant su terorizmu paremti geri santykiai su JAV pašlijo po „spalvotųjų revoliucijų“ bangos Ukrainoje, Kirgizijoje ir Gruzijoje.

Įtarimai ir kaltinimai, mesti Jungtinėms Valstijoms dėl kišimosi į Rusijos sava laikytą įtakos zoną, netruko įgauti labiau apibrėžtą ir svaresnę formą. 2005 m. liepos 5 d. Astanos valstybių vadovų susitikime paskelbtoje deklaracijoje ŠBO vyriausybės paragino koalicijos Afganistane narius nustatyti naudojimosi Centrinės Azijos karinėmis bazėmis pabaigos terminą. Taip pat nevienareikšmiškai Šiaurės Aljansui buvo pateiktas raginimas trauktis iš Centrinės Azijos.

Antiamerikietiškos ŠBO nuotaikos dar labiau išryškėjo 2006 m. birželio mėnesį Šanchajuje vykusiame valstybių vadovų susitikime. Jame dalyvavęs Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas prakalbo apie galimą Irano narystę ŠBO. Nenuostabu, kad Vakarų šalių politikos apžvalgininkai ėmė baimintis naujo, iš ŠBO karkaso užgimsiančio JAV ir Vakarų demokratijoms priešiškų valstybių karinio bloko. Tačiau ne visos organizacijos narės į partnerystę su Iranu žvelgia palankiai. Trečia pagal įtaką ŠBO valstybė Kazachstanas baiminasi dėl savo įtakos organizacijoje sumažėjimo, o Kinijai Irano narystė reikštų atvirą iššūkį JAV. Galima teigti, kad Irano statuso ŠBO evoliucija taps rimtu vidinio organizacijos stabilumo išmėginimu.

Nors dėl Irano narystės ŠBO nuomonės išsiskyrė, Rusijos ir Gruzijos karinis konfliktas sulaukė sutartinio ŠBO vertinimo. 2008 m. rugpjūčio 28 d. bendrame ŠBO valstybių vadovų pareiškime, paskelbtame po Dušanbėje vykusio susitikimo, buvo išsakytas aktyvus Rusijos vaidmens konflikte su Gruzija palaikymas. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pabrėžė vieningą organizacijos valstybių poziciją, ir, regis, dar kartą ŠBO suvaidino Rusijos interesams palankų aktyvios partnerės vaidmenį. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.

Kaip tokiu atveju vertinti Astanos susitikimo nuotaikas ir ŠBO poziciją dėl Gruzijos? Atrodytų, ŠBO šalys nuolat palaiko Rusijos veiksmus tarptautinės politikos arenoje. Tačiau šis palaikymas jokiu būdu nereiškia vieningos, su Rusija derinamos šių šalių užsienio politikos strategijos. Vieningumo įspūdis, kurį sukelia pozicija dėl Rusijos veiksmų Gruzijoje arba Astanoje priimti sprendimai, gali būti paaiškinamas kaip prieš JAV dominavimo pasaulyje modelį nukreipta reakcija. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija sutartinai reaguoja į bet kurį JAV mėginimą plėsti savo įtaką organizacijos valstybių kaimynystėje, tačiau tai toli gražu nereiškia alternatyvios, į NATO panašios organizacijos atsiradimo pradžios.

Išskyrus priešišką požiūrį į JAV dėl jų dominavimo pasaulyje, pagrindinės ŠBO narės Rusija ir Kinija bendresnių užsienio politikos gairių stokoja. Be to, šioms valstybėms Centrinė Azija strateginiu ir energetiniu požiūriu tebėra ypač svarbi zona, dėl kurios jos netruktų varžytis, jei ne bendras priešininkas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (919)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (128)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (223)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (295)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (79)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras