Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Sugrįžimas į senąją vagą (6)

Borisas Tumanovas
2008 11 27

Taigi, pirmosiomis savo triumfo dienomis išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama buvo priverstas šokti pagal Kremliaus dūdelę. Jis paskambino Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui ir pranešė, kad – nors ir su išlygomis – pritaria Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalių dislokavimui Lenkijos teritorijoje.

Tiesą sakant, jis neturėjo iš ko rinktis nuo tos akimirkos, kai prieš tris dienas Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė savo sprendimą Kaliningrade dislokuoti raketų kompleksą „Iskander“ ir nukreipti jį į būsimas Amerikos PRG sistemos dalių dislokavimo vietas. Jeigu Barackas Obama šioje situacijoje būtų tylėjęs, Amerikos visuomenė, ką jau kalbėti apie jo politinius priešininkus, ir net dauguma europiečių nepraleistų progos apkaltinti jį neleistinu silpnumu atviro Maskvos šantažo akivaizdoje. O tai, savo ruožtu, rimtai išklibintų įsitikinimą, kad Barackas Obama geba deramai ir kompetentingai eiti didžiausios pasaulio valstybės lyderio pareigas.

Tarp kitko, iki pat šios kolizijos atsiradimo dauguma ekspertų JAV, Europoje ir Rusijoje, remdamiesi priešrinkiminiais Obamos pareiškimais, kad PRG sistemai jis pritars tik įrodžius jos veiksmingumą, buvo linkę manyti, kad atėjęs į Baltuosius rūmus Obama gali imtis iniciatyvos atsisakyti dislokuoti šią sistemą Rytų Europoje. Betgi tokia įvykių eiga Rusijos vadovams taptų košmaru, nes Jungtines Amerikos Valstijas jie yra galutinai paskelbę visų esamų ir būsimų Rusijos bėdų ir nesėkmių kaltininkėmis.

Kaip bebūtų paradoksalu, prezidento D. Medvedevo pareiškimas parodė, kad Rusija iš tikrųjų visiškai nenuogąstauja dėl būsimo dešimties Amerikos priešraketinės gynybos raketų buvimo Lenkijoje. Jeigu Maskva šias raketas iš tikrųjų laikytų realia grėsme savo saugumui, elementarus sveikas protas turėtų sulaikyti ją nuo išankstinio situacijos aštrinimo bent jau dėl to, kad patikrintų, kiek rimti Obamos ketinimai peržiūrėti Busho planus. Juolab kad „Iskander“ raketas perdislokuoti į Kaliningrado sritį galima bet kada.

Net jeigu Barackas Obama tikrai ketino atsisakyti – kad ir dėl lėšų taupymo – šiaip jau beprasmio George‘o Busho sumanymo, po karingo Dmitrijaus Medvedevo demaršo vargu ar skubės priimti tokį sprendimą, juk tuomet jį įtartų pasiduodant Maskvos spaudimui. O to, sprendžiant iš visko, ir siekė Rusija.

Kokių gi tikslų ji siekia, veikdama tokiu būdu?

Būtų iš esmės klaidinga manyti, jog Rusijos vadovybė taip prarado realybės jausmą, kad siekia atviros konfrontacijos su JAV. Iš karto po Kaukazo krizės atsiradusios demonstratyvios Maskvos pretenzijos būti globalia karine atsvara Vašingtonui – strateginių bombonešių skrydžiai į Venesuelą, Rusijos eskadros klaidžiojimas tarp Viduržemio ir Karibų jūrų, broliavimasis su Hugo Chavezu, veržlus suartėjimas su Kuba – visi šie demaršai atrodo per daug archajiški, lyg parodijos, kad juos būtų galima rimtai vertinti kaip strateginį iššūkį Jungtinėms Valstijoms.

Tačiau dauguma Rusijos gyventojų žavėdamiesi suvokia šiuos veiksmus kaip Rusijos galybės patvirtinimą ir Vakarų, kurie oficialiosios propagandos pastangomis visuomenei atrodo amžinais Rusijos valstybės nedraugais, gėdą. Ši mąstymo logika paskutiniu metu tapo tokia pat primityvi kaip ir sovietiniais laikais. Pavyzdžiui, Valstybės Dūmos pirmininkui Borisui Gryzlovui Barackas Obama yra tik mažesnė blogybė iš dviejų, ir didelio skirtumo tarp jo ir MacCaino ponas Gryzlovas nemato. Juk, jo žodžiais tariant, per rinkimų kampaniją nei MacCainas, nei Obama nepadarė nė vieno prorusiško (!) pareiškimo.

O prasidėjus pasaulinei finansų krizei Jungtinės Valstijos tapo Rusijos vadovybei vidaus politikos retorikoje tam tikru universaliu atpirkimo ožiu.

Tokių pareiškimų prasmė akivaizdi: jie aiškiai skirti Rusijos visuomeneisutelkti išorinės grėsmės akivaizdoje. Kalbant paprasčiau, – sukurti tokiai situacijai, kuri Kremliui maksimaliai palengvintų įgyvendinti seniai sugalvotą projektą, faktiškai įamžinantį dabartinės valdančiosios korporacijos valdžią. Tai iškalbingai liudija netikėtas Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymas prailginti prezidento mandato laiką iki šešerių metų, nuskambėjęs įtemptoje finansinėje ekonominėje situacijoje, kuri, atrodytų, konstitucijos peržiūrėjimui ir administraciniams perstumdymams tinka mažiausiai.

Be to, Rusijos vadovybė jaučiasi absoliučiai nepažeidžiama. Viena vertus, ji nė kiek nenuogąstauja dėl Rusijos visuomenės protesto reakcijos, nes ši visuomenė praktiškai nusisuko nuo demokratijos vertybių, kaip jos yra visuotinai suprantamos, ir su aiškiu palengvėjimu grįžta prie tradicinio paternalistinio modelio. Na, o bet kokią kritinę Vakarų valstybių arba kad ir ESBO pastabą juo labiau bus galima lengvai atmesti kaip šmeižikiškus pramanus, terodančius amžiną Vakarų neapykantą Rusijai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (919)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (128)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (223)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (295)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (79)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras