Per neseniai įvykusį donorų susitikimą Gruzija gavo iki 4,5 milijardų JAV dolerių paramos. Blogai yra tai, kad susitikimas apsiribojo donorais ir Gruzijos vyriausybe, kurią „Transparency International“ kritikuoja dėl neaiškaus sprendimų priėmimo proceso.

Prieš tai, kol „pažadai“ taps „įsipareigojimu“, donorai turėtų atidžiai įvertinti Gruzijos ekonominės plėtros strategiją ir apskaičiuoti savo humanitarinės ir atstatymo pagalbos planus. Jie turi išsiaiškinti, ar pagalba Gruzijai naudojami taikai ir stabilumui išlaikyti, ar sudarys kliūtis išspręsti politinį konfliktą ir kartu skatins investuotojus laikytis nuošalyje.

Rusija neseniai pripažino Abchaziją ir Pietų Osetiją atskiromis respublikomis. Tai apsunkino politinių problemų, susijusių su pabėgėliais ar konfliktinių zonų gyventojais, sprendimą. Analitikų teigimu, konflikto apimtų grupių reintegravimas į produktyvią veiklą yra būtina sąlyga politiniam, ekonominiam ir socialiniam stabilumui.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir JAV pareigūnai pripažino Gruzijos sėkmę, įgyvendinant makroekonomikos politikas ir reformas, gerinančias verslo aplinką šalyje. Greitai ekonominiai rodikliai ėmė rodyti šalies ekonomikos augimą. Visgi didžioji dalis investicijų buvo skiriamos dujotiekių bei naftotiekių tiesimo ir kitiems tarptautiniams projektams. Taip pat su ekonomikos augimu išaugo Gruzijos karinės išlaidos. Tačiau nedarbo lygis liko aukštas, pajamų nelygybė tik padidėjo, o korupcija toliau išliko plačiai išplitusi. Didžiausias iššūkis Gruzijos vyriausybei yra pabėgėlių, priverstinai iškeldintų gyventojų problemos ir gyvenimo sąlygų pagerinimas konflikto paveiktose zonose.

Prasidėjęs konfliktas su Rusija pakenkė ir kapitalo įplaukoms, nuo kurių Gruzija yra smarkiai priklausoma. Nesugebėjimas užtikrinti saugumo ir stabilumo gali užkirsti kelią tinkamai panaudoti užsienio pagalbą.

Šiuo metu Gruzija gaunamą paramos paketą turėtų skirti pirmiausia atstatymo pagalbai, t. y. investicijų ir darbo vietų kūrimo skatinimui. Humanitarinė pagalba taip pat neabejotinai yra reikalinga, tačiau reikia suvokti, kad ji labiau skatina vartojimą, o ne investicijas.

Pagal www.project-syndicate.orginformaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.