Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Armėnija svarsto taiką su Azerbaidžanu

2008 11 29

Augant nacionalistų pasipriešinimui dėl nuolaidų Azerbaidžanui, Armėnijos valdžia siekia paaiškinti vietiniam elitui ir platesnei visuomenei savo politiką dėl neišspręsto Kalnų Karabacho konflikto. Dėl šios priežasties lapkričio 19 d. šalies prezidentas Seržas Sarkisianas susitiko su 50-ies politinių partijų lyderiais. Jis išreiškė norą surengti referendumą dėl kompromisinio taikos susitarimo, pasiekto per tarptautinį tarpininkavimą.

Tarpininkai, globojami vadinamosios ESBO Minsko grupės, prieš trejus metus priartėjo prie taikos susitarimo, liko tik keletas konfliktuojančių pusių nesutarimų.

Pagal sudarytą taikos susitarimą Kalnų Karabacho gyventojai, kurių dauguma yra armėnai, turėtų referendumu nuspręsti ginčytinos teritorijos statusą. Spalio mėnesio optimistiniai Rusijos diplomatų pareiškimai atgaivino viltį, kad taikos susitarimas tarp azerių ir armėnų bus pasirašytas. Po lapkričio 2 d. susitikimo Maskvoje bendroje deklaracijoje Armėnijos prezidentas S. Sarkisianas ir Azerbaidžano vadovas Ilhamas Alijevas pažadėjo „suintensyvinti tolesnius žingsnius derybų procese“.

Deklaracija papiktino armėnų nacionalistų grupes. Taip pat tarpininkų pasiūlytą taikos susitarimo formulę atmetė įtakingos nacionalistų partijos, kurios nariai yra dabartinėje vyriausybėje.

Lapkričio 14–15 d. Armėnijos prezidentas lankėsi Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte. Oficialūs šaltiniai nekomentuoja buvusių derybų, tačiau Jerevano opoziciją palaikanti spauda teigė, kad S. Sarkisianas spaudė Kalnų Karabacho armėnus priimti kompromisą dėl Azerbaidžano.

Lapkričio 16 d. per specialų interviu Armėnijos visuomeninėje televizijoje S. Sarkisianas teigė, kad konfliktas gali būti išspręstas tik, jei Azerbaidžanas pripažins „Kalnų Karabacho gyventojų teisę į apsisprendimą“. O I. Alijevas ir kiti Azerbaidžano pareigūnai atkakliai laikosi (bent jau viešai) pozicijos, kad Kalnų Karabacho armėnai turi teisę nuspręsti tik dėl savo autonomijos Azerbaidžane išplėtimo. Šie prieštaringi pareiškimai rodo, kad Baku ir Jerevanas turi sutarti dėl svarbiausių principų taikos procese.

Minsko grupės JAV atstovas Matthew Bryza pripažino, kad praktiniai pasiūlyto Kalnų Karabacho referendumo elementai dar turi būti apsvarstyti.

Kodėl S. Sarkisianas kalbėjo per nacionalinę televiziją ir susitiko su partijų lyderiais, siekdamas paaiškinti savo Kalnų Karabacho politiką? Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra toks, kad Armėnijos prezidentas nori užkirsti kelią vidaus politikos oponentams eskaluoti Kalnų Karabacho problemą, kad jį susilpnintų ir diskredituotų. Kaip teigė vienas Jerevano laikraščio žurnalistas, opozicinėms jėgoms bus sudėtingiau išnaudoti Kalnų Karabachą politiniams tikslams.

Pagal 2008 m. lapkričio 25 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras