Armėnija svarsto taiką su Azerbaidžanu
2008 11 29

Augant nacionalistų pasipriešinimui dėl nuolaidų Azerbaidžanui, Armėnijos valdžia siekia paaiškinti vietiniam elitui ir platesnei visuomenei savo politiką dėl neišspręsto Kalnų Karabacho konflikto. Dėl šios priežasties lapkričio 19 d. šalies prezidentas Seržas Sarkisianas susitiko su 50-ies politinių partijų lyderiais. Jis išreiškė norą surengti referendumą dėl kompromisinio taikos susitarimo, pasiekto per tarptautinį tarpininkavimą.
Tarpininkai, globojami vadinamosios ESBO Minsko grupės, prieš trejus metus priartėjo prie taikos susitarimo, liko tik keletas konfliktuojančių pusių nesutarimų.
Pagal sudarytą taikos susitarimą Kalnų Karabacho gyventojai, kurių dauguma yra armėnai, turėtų referendumu nuspręsti ginčytinos teritorijos statusą. Spalio mėnesio optimistiniai Rusijos diplomatų pareiškimai atgaivino viltį, kad taikos susitarimas tarp azerių ir armėnų bus pasirašytas. Po lapkričio 2 d. susitikimo Maskvoje bendroje deklaracijoje Armėnijos prezidentas S. Sarkisianas ir Azerbaidžano vadovas Ilhamas Alijevas pažadėjo suintensyvinti tolesnius žingsnius derybų procese.
Deklaracija papiktino armėnų nacionalistų grupes. Taip pat tarpininkų pasiūlytą taikos susitarimo formulę atmetė įtakingos nacionalistų partijos, kurios nariai yra dabartinėje vyriausybėje.
Lapkričio 1415 d. Armėnijos prezidentas lankėsi Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte. Oficialūs šaltiniai nekomentuoja buvusių derybų, tačiau Jerevano opoziciją palaikanti spauda teigė, kad S. Sarkisianas spaudė Kalnų Karabacho armėnus priimti kompromisą dėl Azerbaidžano.
Lapkričio 16 d. per specialų interviu Armėnijos visuomeninėje televizijoje S. Sarkisianas teigė, kad konfliktas gali būti išspręstas tik, jei Azerbaidžanas pripažins Kalnų Karabacho gyventojų teisę į apsisprendimą. O I. Alijevas ir kiti Azerbaidžano pareigūnai atkakliai laikosi (bent jau viešai) pozicijos, kad Kalnų Karabacho armėnai turi teisę nuspręsti tik dėl savo autonomijos Azerbaidžane išplėtimo. Šie prieštaringi pareiškimai rodo, kad Baku ir Jerevanas turi sutarti dėl svarbiausių principų taikos procese.
Minsko grupės JAV atstovas Matthew Bryza pripažino, kad praktiniai pasiūlyto Kalnų Karabacho referendumo elementai dar turi būti apsvarstyti.
Kodėl S. Sarkisianas kalbėjo per nacionalinę televiziją ir susitiko su partijų lyderiais, siekdamas paaiškinti savo Kalnų Karabacho politiką? Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra toks, kad Armėnijos prezidentas nori užkirsti kelią vidaus politikos oponentams eskaluoti Kalnų Karabacho problemą, kad jį susilpnintų ir diskredituotų. Kaip teigė vienas Jerevano laikraščio žurnalistas, opozicinėms jėgoms bus sudėtingiau išnaudoti Kalnų Karabachą politiniams tikslams.
Pagal 2008 m. lapkričio 25 d. Eurasia Daily Monitor informaciją parengė Kristina Puleikytė. |