Rusijos laikraštis „Komsomolskaja pravda“ triumfuodamas rašė: „Rusija pasaulinę finansų krizę suvaldo efektyviau nei kas kitas“. Taip pat dar praeitą savaitę atrodė, kad Kremlius nekreipia dėmesio į baimę, kad situacija pasaulio rinkose galėtų paveikti ir Rusijos žmones. Dėl kainų kilimo, nedarbo lygio augimo (netgi stambiausia Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ sumažino savo darbuotojų atlyginimus) ir panašių problemų nebuvo padaryta jokių oficialių pareiškimų.

Kremliaus pareigūnų susirūpinimą atskleidžia tik keletas detalių. Pavyzdžiui, Jekaterinburgo prokuratūra svarstė sankcijų skyrimo galimybę žurnalistams, rašiusiems apie vietinių bankų ir bendrovių situaciją.

Rusijos prezidentas, kalbėdamas Iževsko mieste, peikė Maskvos merą Jurijų Lužkovą ir du gubernatorius dėl jų siūlymų sugrąžinti tiesioginius gubernatorių rinkimus. Dmitrijaus Medvedevo teigimu, jei kurie nors gubernatoriai nėra patenkinti rinkimų sistema, jie laisvai gali „pateikti savo atsistatydinimo pareiškimus“.

Praeitą savaitę šalies premjeras Vladimiras Putinas ir D. Medvedevas Dūmoje prastūmė Konstitucijos pataisą, kad prezidento kadencija pratęsiama iki 6 metų. Stebėtojų teigimu, V. Putinas, kuris pagal Rusijos konstituciją negalėjo kandidatuoti į prezidentus trečią kadenciją iš eilės, dabar galės siekti prezidento posto, pasibaigus D. Medvedevo kadencijai.

Nors V. Putino rėmėjai kontroliuoja centrinę rinkimų komisiją, televiziją, parlamentą, kariuomenę, policiją ir saugumo tarnybas, V. Putinas nekontroliuoja dolerio, naftos kainų ar islamo ekstremistų Kaukaze. Pasaulinės naftos kainos nukritimas iki 50 JAV dolerių už barelį sudavė smūgį Rusijai, kurios biudžetas grįstas vidutine kaina – 70 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu valdančiosios klasės pelnams gresia pavojus ir nauja konkurencija dėl išteklių paskirstymo tarp politikų ir oligarchų sunkiai išvengiama. Politikos analitiko Dmitrijaus Oreškino teigimu, tai gali kelti pavojų V. Putino autokratiniam valdymui.

Paskutinėje savo kalboje V. Putinas davė suprasti, kad neleis, kad Rusija vėl būtų paveikta ekonominio šoko, kaip buvo 1990 ir 1998 m. Nuramindamas Rusijos piliečius, šalies premjeras pareiškė pakelsiantis pensijas bei bedarbio pašalpas ir pažadėjo sumažinti mokesčius smulkiajam verslui.

Krizės laikotarpiu V. Putinas rodo save kaip vadovaujantį, atsakingą asmenį. Dabar turėtų būti aišku, kas dominuoja Medvedevo ir Putino tandeme. D. Medvedevas gali kritikuoti „dešiniųjų nihilizmą“ ir „visagalę biurokratiją“, tačiau niekas Rusijoje nesistebės, kai gruodžio mėnesį per nacionalinę televiziją į visuomenės klausimus atsakinės šalies premjeras V. Putinas.

Žurnalistas ir rašytojas Aleksandras Minkinas rašo, kad D. Medvedevas ir V. Putinas išsaugos savo galią, pasinaudodami krize kaip pasiteisinimu. Taip pat ilgainiui V. Putinas gaus naudos iš prezidento kadencijos pratęsimo, bet savęs kaip kelio į „laisvę ir demokratiją“ vaizdavimas atskleidžia keistą logiką – „Ar retesni rinkimai reiškia daugiau galios suteikimo piliečiams?“

Pagal 2008 m. lapkričio 26 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.