Antradienį, lapkričio 7 d. – tarpiniai rinkimai į 110-ąjį JAV kongresą ir senatą. Apžvalgininkai tvirtina, kad jie taps rimtu G. W. Bušo ir respublikonų partijos išbandymu. Nors demokratai oponentams lipa ant kulnų, jų vienareikšmės pergalės kol kas niekas neprognozuoja. Amerikoje praktikuojama mažoritarinė rinkimų sistema didelę reikšmę teikia asmenybėms, bet ir, pavyzdžiui, karo Irake tema gali nulemti priešininkų sėkmę ir valdančiųjų pralaimėjimą. 

JAV rinkimų sistema – pavyzdinė?

Federalinė valdžia susideda iš vykdomosios valdžios (atsakingas Prezidentas), įstatymų leidžiamosios valdžios (Kongresas) ir teisminės valdžios (Aukščiausiasis teismas). Prezidentą ketverių metų kadencijai renka rinkikai, kurie tiesiogiai yra renkami valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų kadencijai į Senatą. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria prezidentas su Senato pritarimu iki gyvos galvos.

Toks valdžios padalinimas į tris šakas būdingas ir valstijoms. Valstijas valdo gubernatoriai, renkami tiesiogiai. Atskirų valstijų konstitucijos skiriasi detalėmis, tačiau bendri principai didžiąja dalimi sutampa su federacinėje konstitucijoje nustatytais principais, įskaitant žmogaus teisių išvardinimą ir vyriausybės organizavimo tvarkos nustatymą. Tokius klausimus kaip verslo valdymas, bankininkystė, viešosios paslaugos ir labdaros organizacijos, valstijų konstitucijos aprašo detaliau ir tiksliau nei federacinė konstitucija. Pastaraisiais metais federacinė vyriausybė prisiėmė didesnę atsakomybę sprendžiant sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo, transporto, gyvenamojo būsto ir miestų planavimo klausimus.  Tiek federalinėje, tiek ir valstijų valdžioje dominuoja dvi partijos – respublikonai ir demokratai. JAV respublikonų partija tradiciškai priskiriama centro dešinei, o demokratų partija – centro kairei. Mažesnių partijų ar nepriklausomi kandidatai išrenkami labai retai, dažniausiai tik į vietinius ir valstijų valdžios organus.

Politinės partijos Jungtinėse Valstijose neturi formalių „lyderių“, kaip daugelyje kitų šalių, nors egzistuoja sudėtingos hierarchijos, besiremiančios įvairiais vykdomaisiais komitetais. Šios dvi pagrindinės partijos siekia rėmėjų iš įvairių socialinių-ekonominių klasių, kurios sudaro JAV multietninę visuomenę. Respublikonai didžiausią finansinę paramą gauna iš verslo grupių, krikščionių religinių organizacijų, kaimo gyventojų, o demokratai daugiausia paramos sulaukia iš profsąjungų ir etninių mažumų. Finansinė parama yra labai svarbi, nes federaliniai rinkimai JAV laikomi vienais iš brangiausių pasaulyje. Todėl partijų gaunama parama vėliau turi didelę įtaką priimant politinius sprendimus.                

Taigi antradienį bus renkami 435 Atstovų rūmų nariai ir 100 senatorių. Nepriklausomai nuo valstijos gyventojų skaičiaus, ją paprastai atstovauja du senatoriai, bet jie renkami ne dvejiems, o šešeriems metams. Abiems atvejais tai – tiesioginiai rinkimai. Abi įstatymų leidimo institucijos yra lygios, bet su skirtingais įgaliojimais. Senato sutikimas ir pritarimas reikalingas prezidento sprendimams pasirinkti vieną ar kitą pareigūną, ratifikuoti sutartis. Atstovų rūmai teikia biudžeto projektus, taip pat inicijuoja apkaltos procesus. Kongresas, pagal JAV konstituciją, reguliuoja užsienio prekybą ir santykius tarp valstijų, mokesčius, organizuoja federalinius teismus, išlaiko armiją, skelbia karą ir imasi kitokių „būtinų ir tinkamų“ priemonių. Bet konstitucijoje nenumatytos galios priklauso valstijoms ir Amerikos liaudžiai.  

Rinkimai muša brangumo rekordus... 

Laikraštis „Financial Times“ šiųmečius rinkimus vadina pačiais brangiausiais per visą šalies istoriją: jie kainuos apie pustrečio milijardo dolerių. Paprastai ši suma susideda iš privačių aukų ir valstybės skiriamų lėšų. Palyginus su 2002 metais, šie rinkimai pabrango apie 18 procentų. Prognozuojama, kad respublikonai, kurie kongrese turi 28 vietų persvarą prieš demokratus, kad ją apgintų, išleis 200 milijonų dolerių daugiau negu priešininkai.

Apžvalgininkai tvirtina, kad „brangiausia“ šiuose rinkimuose bus kandidatė į Niujorko mero postą senatorė respublikonė Hilari Klinton, kuri jau iki šiol į kampaniją investavo 53 milijonus dolerių. Jos štabe dirba apie 30 padėjėjų, dešimt politikos technologų, o už sekso skandale pagarsėjusio eksprezidento žmoną balsuoti ragina apie 20 interneto svetainių... Amerikos spauda teigia, kad buvusi „pirmoji ponia“ šia kampanija pasinaudos kaip tramplinu į po poros metų vyksiančius prezidento rinkimus... 

Ar karas Irake apvers respublikonų vežimą? 

Apžvalgininkai prognozuoja, kad persvarą kongrese turinčių respublikonų pozicijos nėra tvirtos. Pagrindinis jų silpnumo faktorius – karas Irake. Rinkimų kampanijos pradžioje (ji prasidėjo antrąjį rugsėjo pirmadienį) atlikta apklausa parodė, kad demokratai vejasi respublikonus. Amerikiečiai mėgsta įvesti tvarką svetur, tačiau ant patriotizmo bangos pakeltiems rinkėjams ne visada patinka ją stimuliavę politikai. Štai analitikai pateikia tokį pavyzdį: 1942 metais, kai nuo lemtingojo Perl Harboro buvo neprabėgę nė metai, Amerika išgyveno pergalės euforijos dienas, bet prezidentas F. Ruzveltas ir jo demokratų partija rinkimuose į Kongresą pralaimėjo 54 vietas...

Karas Irake jėgų santykį gali paveikti dar labiau. Laikraščiuose rinkėjas kasdien randa žuvusiųjų Irake pavardes. Vyksta karštos diskusijos, kada ir ar apskritai išvesti Amerikos kariuomenę iš šios šalies. Amerikos rinkėjai įsitikinę, kad jos armija galingiausia pasaulyje ir visada tikisi greito karo bei greitos pergalės. Invazija į Iraką užsitęsė, JAV su savo sąjungininkais įklimpo į baisų partizaninį karą. Žibalo į ugnį įpylė šio karo palyginimas su Vietnamo operacija, kurią iš esmės Vašingtonas gėdingai pralaimėjo...

Respublikonų populiarumą labai kilstelėjo tragiški Rugsėjo 11-osios įvykiai ir po to G. W. Bušo inicijuota tarptautinė kova su terorizmu. Bet Osama bin Ladenas taip ir nepagautas, sprogimais Londone teroristai perspėjo, kad jie rengia naujas atakas, santykiai su Rusija braška per visas siūles, atsiranda nauji įtampos židiniai – Iranas, Šiaurės Korėja...

O čia dar keli kongreso nariai respublikonai įsivėlė į žeminančias aferas: vienas priekabiavo prie kongreso moterų stažuotojų, kitas sukėlė skandalą dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo. Amerikiečiai jautrūs valdžios pareigūnų moralei, dėl ko nukentėjo ir Bilas Klintonas.  

*** 

Vis dėlto apžvalgininkai negali vienareikšmiškai prognozuoti, kuri partija laimės daugumą kongrese. Teigiama, kad abi jos gaus po 210 vietų, o dėl likusių užvirs žūtbūtinė kova. Taigi G. W. Bušui, kuriam liepos 7-ąją sukako 60 metų, tikrai nereikia pavydėti. Šie kongreso rinkimai taps po kelerių metų vyksiančių prezidento rinkimų patikra.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.