Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pasaulio raidos tendencijos 2025 metais (9)

Komentarai:

Giovanni, 2008 12 09 13:13
Ganetinai prorusiskas straipsnelis. Vien ko verti perliukai apie "specifine" Rusijos demokratija, liaupses jos "dvasingumui" ir Medvedevo bei Putino isskyrimas (is tikro tai vienas ir tas pats). O siaip rimciau kalbant, tai geriausias galimybes iskilti turi Kinija, na ir dar Indija, jei tik tures pakankamai ambiciju. Rusija su dabartine vystymosi kryptymi (kuria autorius laiko daugiau maziau gera), nepasieks reikiamu rezultatu, nebent ivykdytu radikalias reformas (kas yra nelabai realu, turint omeny, jos politinio elito poziuri, strategijas ir pan. Visiskai priklausoma nuo energetiniu istekliu, dramatiskai mazejancia populiacija, mazom investicijomis i zmogiskaji sawo kapitala, ji geriausiu atveju tures panasias i dabartines pozicijas, t.y, dideles ambicijas ir sugebejima dali ju igyvendinti panaudojant blefa ir propaganda bei pasinaudojant tuo, jog Vakarai Rusija pervertina. Blogesniu scenarijum Rusijos reiksme turetu mazeti del Kinijos skverbimosi i Rusijos teritorijas ir isigalejimo vis didesneje Azijos dalyje (nebutinai panaudojant karines priemones ir keiciant sienas, t.y nebutina is Rusijos atimti Sibiro, kad jame ekonomiskai dominuotum). Tad Rusija tikrai nestoves vienoj gretoj Su JAV, Kinija, ES ir Indija (?).

Cezaris, 2008 12 03 21:19
įdomiausiai skamba: "Pavyzdžiui, JAV galėtų „įšaldyti“ savo PRGS elementų dislokavimo Rytų Europoje (patinka tai kam nors ar ne) planus, o Maskva savo ruožtu turėtų atsisakyti raketų dislokavimo Kaliningrade ir geranoriškai grįžti į Sutartį dėl įprastinės ginkluotės Europoje."

Kas reikštu, kad JAV nusileidžia Rusijai, o pasakymas, kad Medvedevas nėra Putinas kelia dar didesnę nuostabą, žinant, kad Medvedevas tik marijonetė.

Studentas, 2008 12 02 19:49
Neskaiciau straipsnio ir neskaitysiu, bet va Vadzimka kaip ir doc Grinius yra vieni objektyviausiai vertinanciu situacija nors aisku kartais nuklysta nuo tiesos kelio.

Bet kuriuo atveju, as uz taika pasaulyje!

aiwo, 2008 12 02 15:15
Ir tuomet: stai tau tiek is tos ateities - zmones taip ir pasiliko zmonemis kaip iprasta, tik masinio naikimo ginklais apsiginklavo...

Ir apie daugiapoli pasauli: as tai noreciau, kad kiti poliai butu panasesni i ES ir JAV savo vertybemis, bet deja kazkas is tu poliu gyvena XIXa. ideologija ir svajoja apie savo teritoriju ispletima... O ka jau kalbeti apie tai, kad XXI amziuje, pilname masinio naikinimo ginklu yra kovojami religiniai karai ( pvz VII a. dykumos religija)??? Butu gerai, kad juos kovotu tik visokios davatkos, bet, deja, jis turbut jau ir isplites tarp jaunu zmoniu - ateities kartos.

Ar ir XXIa. bus barbarybes amzius? Na, jeigu jis ir bus tai turbut del to, kad kazkas i ta barbarybe ziuri teigiamai.

aiwo, 2008 12 02 15:03
"ir net Dmitrijus Medvedevas ne visai Vladimiras Putinas. Galbūt ateitis ir bus gražesnė nei dabartis." sakot Medvedevas ne visai V. Putinas??? O man jie lyg vienas asmuo: Putinas kaip Putinas, o Medvedevas kaip Putinas, nes rusija turi ta specifine demokratija, tiesa?

Na, as nebezinau, kokios ateities tiketis Lietuvai, kai Medvedevas viesai ir gana aiskiai mus ivardino savo kiemu, i kuri tik ji viena gali izengti. Todel rusijos uzsienio politika greiciausiai yra jau nulemta ir tuomet musu. Vienas plesis, o kitas bus priverstas laikytis, ar tiesa?

Irmantas, 2008 12 01 16:43
Jei ES išvirs į federacinę vasltybę( manau, kad tai laiko klausimas), ateis ir jos galios valanda.

Alanas, 2008 12 01 16:37
Idomus straipsnis. Siaip as manau, kad visai neblogai, jei pasaulis taps daugiapolis. Bent jau toks scenarijus, koks yra aprasytas cia, mane tenkintu: siek tiek sumazetu JAV itaka, padidetu kitu valstybiu itaka pasauly. Tai nera blogai.

autorius to dziugas, 2008 12 01 16:20
"Rusija turi potencialo tapti turtingesnė, galingesnė ir savimi pasitikinti 2025 m., jeigu investuos į žmogiškąjį kapitalą, išplės ir diversifikuos savo ekonomiką ir integruosis į pasaulinę rinką.“ Tai irgi citata is studijos. Bent jau as tai suprantu, kaip: turi sansu tapti pasaulio galios centru JEIGU ...! Kitaip tariant, Rusija gali tapti tokiu centru, jeigu ispildys tam tikras salygas, bet ne faktas, kad ji jas ispildys. Todel tiek studijoje, tiek straipsnyje nesakoma, kad Rusija taps tokiu centru. Dabar del Kinijos. Rusija pardavines (tiksliau ruosiasi pardavineti) Kinijai savo nafta, o ne CA nafta. Kinija sieks gauti resursus tiek is Rusijos, tiek is CA. Butent todel kinai tariasi su Rusija del naftotiekio "Rytu Sibiras - Ram vandenynas" atsakos, kuria i Kinija turetu teketi ru nafta (cia rusiskas duju eksportas zenkliai priklauso nuo CA, o ne naftos eksportas i Kinija, kuris kol kas yra minimalus), o ne CA nafta. Kinija, jeigu galetu pasitenkinti vien CA resursais, su Rusija nesikalbetu (paprasciau susitart su maziukais), bet jos pkalausa gali buti tokia didele, kad jai reikes ir Rusijos resursu.

Dziugas, 2008 12 01 16:04
Ne, nu bet cia jau visiskas fantazavimas. Autorius is pliauskos priskaldo vezima malku. Pasakyta
"Amerika išliks VIENINTELE galingiausia valstybe, ... Rusija, Kinija ir Indija vaidins DIDESNI vaidmenį negu šiandien.“
Ir stai musu autorius jau ima svaigti nuo savo paties svajoniu - teigini "vaidins DIDESNI vaidmenį" (ne didziausia, ne rysku, ne svarbu, o tik D I D E S N I !!, KARTU SU INDIJA!) isvercia i tai, kad Rusija neabejotinai turi galimybių tapti pasaulinio masto galios centru.
Toliau, tai jau is viso net skaityti baisu "Rusijai bus naudinga savo energetinius resursus parduoti, o Kinijai juos pirkti..."
Gerbiamasis, ar jums teko girdeti is kur ta pati Rusija perka tuos energetinius resursus?
Tai gal geriau jau vozkit iki galo ir pasakykite, kad Kinija pirks energetinius resusrsus is Europos, kuri pirks is Rusijos, o Rusija is Kazachstano. Didesnis ratas gaunasi. Kodel gi ne?

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras