Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  „Lukoil“ – iššūkis Ispanijos energetinei nepriklausomybei (3)

Mindaugas Gabrėnas
2008 12 05

Šiomis dienomis Ispanijoje kalbama ne tik apie atvėsusius orus, šalies tenisininkų iškovotą Daviso taurę ar artėjančias Kalėdas. Ispanijoje rimtai diskutuojama energetinės nepriklausomybės temomis.

Tiesa, valstybėje, kuri pati išgauna tik kiek daugiau kaip 0,4 proc. naftos ir 0,9 proc. dujų, o visą kitą suvartojamą kiekį priversta pirkti, energetinio saugumo ir diversifikacijos klausimai aktualūs visada.

Todėl praėjusią savaitę pasklidusi žinia, kad Rusijos naftos kompanija „Lukoil“ ketina įsigyti 29,9 proc. ispanų naftos ir dujų kompanijos „Repsol“ akcijų ir taip tapti didžiausia šios kompanijos akcininke, sukėlė nemažą šurmulį ne tik tarp politikų ir ekonomistų, bet ir plačiojoje visuomenėje.

Kam priklauso „Lukoil“?

Alyvos į ugnį šliūkštelėjo Ispanijos ministras pirmininkas J. L. R. Zapatero, pareiškęs, kad Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ atėjimas į Ispanijos naftos rinką pavojaus šalies energetiniam saugumui nekelia. Juk „Lukoil“ – privataus kapitalo įmonė, o jos didžiausias akcininkas – JAV naftos milžinė „ConocoPhilips“.

Kad „Lukoil“ yra privataus kapitalo kompanija, galbūt ir būtų galima sutikti, tačiau yra žinoma, kad bent 20,4 proc. jos akcijų priklauso 8-tą vietą turtingiausių rusų sąraše užimančiam Vagitui Alekperovui, dar 9,5 proc. – kompanijos viceprezidentui Leonidui Fedunui (o „ConocoPhilips“ kompanijai tepriklauso 20 proc. „Lukoil“ akcijų). Abu verslininkai yra laikomi ypač artimais ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui.

„Repsol“ – galimybė įsitvirtinti Ispanijos energetinėje sistemoje

Kompanija „Repsol“ buvo įkurta 1986 metais, o praėjus trejiems metams valstybė inicijavo kompanijos privatizavimo procesą. 1997 metais procesas, trukęs 11 metų, buvo baigtas.

Šiandien „Repsol“ yra viena iš dešimties didžiausių privačių naftos ir dujų kompanijų pasaulyje ir didžiausia privati energetikos bendrovė ispaniškai kalbančiose Pietų ir Centrinės Amerikos valstybėse.

Šiandien didžiausios „Repsol“ akcininkės – statybos kompanija „Sacyr Vallehermoso“, valdanti 20 proc. akcijų, ir Katalonijos finansų grupė „La Caixa“, turinti 14,1 proc. akcijų, yra pasirengusios pasitraukti iš „Repsol“. To priežastys skirtingos: „Sacyr Vallehermoso“, jau pajutusi pasaulinės ekonomikos krizės padarinius, turi didesnę kaip 18 milijonų eurų skolą, o „La Caixa“ savo sprendimą aiškina ketinimais investuoti kitose srityse.

Pasak kai kurių Ispanijos dienraščių, abi kompanijos jau prieš kelis mėnesius informavo vyriausybę apie savo ketinimus pasitraukti iš strategiškai svarbios kompanijos valdymo.

Galimybe tapti didžiausiu „Repsol“ akcininku įsigyjant 29,9 proc. kompanijos akcijų iš pradžių susidomėjo tokios naftos kompanijos kaip „Total“, „Shell“, keli arabų šalių naftos koncernai ir trys Rusijos gigantai: „Gazprom“, „Rosneft“ ir „Lukoil“.

Praėjusią savaitę Ispanijoje viešėjęs Rusijos vicepremjeras Aleksandras Žukovas užsiminė, kad koncernas „Gazprom“ yra suinteresuotas įsigyti „Repsol“ akcijų. Tačiau Ispanijos vyriausybė pareiškė, kad „Gazprom“ kompanija yra nepriimtina, nes tai valstybinio kapitalo kompanija ir jai tapus didžiausia strateginės įmonės akcininke iškiltų reali grėsmė šalies nacionaliniam saugumui.

Tuomet buvo ištraukta „Lukoil“ korta. Kompanija pareiškė, kad už 20 proc. šiuo metu „Sacyr Vallehermoso“ kompanijai priklausančių „Repsol“ akcijų yra pasirengusi sumokėti beveik dvigubai: net po 26 eurus už akciją (praėjusią savaitę Madrido biržoje 1 „Repsol“ akcija kainavo 15 eurų).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Repsol“ šiandien valdo daugiau kaip 30 proc. Ispanijos dujų kompanijos „Gas Natural“ akcijų, todėl kompanija, įsigijusi „Repsol“, taptų gana stipria visos Ispanijos energetinės sistemos žaidėja.

Istorija kartojasi

Pasirodžius pranešimams apie „Lukoil“ ketinimus tapti stambiausiu „Repsol“ akcininku, iškilo įdomių praeities detalių. Pasirodo, „Lukoil“ prie „Repsol“ slenksčio stovi jau nebe pirmą kartą. Įdomiausia tai, kad lygiai prieš dvejus metus „Repsol“ buvo pasirengusi 10 proc. savo akcijų parduoti „Lukoil“. Tačiau tuomet ta pati Ispanijos socialistų vyriausybė pareiškė, kad dešimties procentų strateginės kompanijos akcijų pardavimas užsienio kapitalo įmonei, nepriklausančiai Europos Sąjungai, yra netoleruotinas. Taip tais pačiais 2006 metais 20 proc. „Repsol“ akcijų įsigijo „Sacyr Vallehermoso“, kompanija, kuri šiandien visas savo akcijas yra pasiruošusi parduoti „Lukoil“.

Apie Ispanijos vyriausybės vadovo poziciją jau kalbėjome.

Tačiau opozicinė Liaudies partija (PartidoPopular) laikosi kitos nuomonės. Pasak jos lyderio Mariano Rajoy, „Lukoil“ atėjimas keltų tiesioginį pavojų šalies nacionaliniam saugumui, todėl jo partija darys viską, kad Ispanija netaptų Rusijos „penktąja kolona“.

Abejonės gimdo abejones

Reikia pažymėti, kad „Lukoil“ priešininkai jau gali džiaugtis pirmaisiais vaisiais.

Iš „Repsol“ veiklos ketinanti pasitraukti katalonų finansų grupė „La Caixa“ kilus skandalui pradėjo svarstyti kitų akcininkų galimybes. Vėl nuskambėjo prancūzų kompanijos „Total“ pavadinimas. Pasak ispanų spaudos pranešimų, ES valstybės, kurios prezidentas paskutiniu metu palaiko itin draugiškus ryšius su Ispanijos vyriausybės vadovu, kapitalo kompanija turi neblogų galimybių įsigyti „Repsol“.

Ar įžengs „Lukoil“ į Pirėnų pusiasalį – parodys laikas. Regis, pačioje Rusijoje imta skeptiškai vertinti „Lukoil“ planus finansų krizės akivaizdoje skirti 6–10 milijardų dolerių „Repsol“ akcijoms įsigyti. Juolab kad lapkričio 24 d. „Lukoil“ pasirašė turkų kompanijos „Akpet“ įsigijimo protokolus (555 mln. dolerių), o praėjusią savaitę ketino sudaryti 1,3 milijardo eurų sandėrį su italų ERG.

Dar visai neseniai Ispanijoje šios Rusijos kompanijos veikla mažai kam rūpėjo. Šiandien čia jau su nerimu kalbama apie šalies nacionalinį saugumą ir valstybės interesus.

Ar „Lukoil“ pavadinimas ateityje ispanams vis dar bus girdėtas vien iš laikraščių antraščių – sužinosime artimiausiu metu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras