Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Afganistanas Rusijos užsienio politikoje (1)

Aras Lukšas
2006 11 04

Ar egzistuoja Afganistanas, kaip atskiras Rusijos Federacijos užsienio politikos objektas? Prieš nagrinėdami šią temą, pateiksime tris citatas:  

„Rusijos žmonių pasaulėjautoje Afganistanas dėl daugelio priežasčių užima ypatingą vietą. Tai ne tik dar viena valstybė. Mūsų šalis vienija turtinga, kartais net dramatiška istorija, kuri ir šiandien daugeliu atžvilgių lemia Rusijos ir Afganistano santykių pobūdį.“ 

„Afganistanas tebeturi mus didelę reikšmę, kurią lemia daugelis tarpusavyje susijusių veiksnių, visų pirma – geografinė padėtis, kova su į islamą apeliuojančiu tarptautiniu terorizmu ir narkotikų gamyba.“  

„Iki šiol neturime apskritai Rusijos politikos tiek Rytų kryptimi, tiek ir Afganistano atžvilgiu.“  

Pirmoji citata priklauso Igoriui Ivanovui, buvusiam Rusijos užsienio reikalų ministrui, o dabar esamam šios šalies Saugumo tarybos sekretoriui. Kitos dvi citatos paimtos iš politologo A. Umnovo straipsnio interneto svetainėje afganistan.ru ir A. Lukjanovo Rusijos Artimųjų Rytų instituto.  

Tuometinis Rusijos diplomatijos šefas kreipėsi į auditoriją 2002 metais per savaitraštį „Moskovskije novosti“. Pono Ivanovo „pasisakymo“ vieta ir laikas mums neatrodo atsitiktiniai. „Moskovskije novosti“ jau nuo M. Gorbačiovo „perestroikos“ garsėja kaip leidinys, orientuotas į demokratiškai (t.y. provakarietiškai) nusiteikusius skaitytojus.  

Tiesa, nuo tos pačios „perestroikos“ pradžios minėto savaitraščio skaitytojų gerokai sumažėjo, kaip sumažėjo ir demokratijos šalininkų. Tačiau tai ministro nė kiek nesutrikdė. Greičiausiai, jo tikslas buvo kitas – ne pasiekti kuo platesnę auditoriją, o nuslėpti savo mintis nuo plačiosios Rusijos auditorijos, kurią Rusijos televizijos kanalai jau tuomet nuteikinėjo prieš Vakarus, o ypač prieš Ameriką. Kitaip argi būtų ištikimas Vladimiro Putino šalininkas išdrįsęs revanšo apimtoje šalyje garsiai pareikšti, kad „lemtingu tapo SSRS vadovybės sprendimas 1979 metais tiesiogiai įsikišti į Afganistano vidaus politinius procesus. Viskas baigėsi tuo, kad šalis buvo įtraukta į kruviną konfliktą, atvėrusį kelią į valdžią ateiti talibams“, t.y. už talibų triumfą apkaltinti būtent Rusiją. Arba pareikšti, kad „Rusijos parama vieningam, prieš talibus nukreiptam frontui ir aktyvus jos dalyvavimas formuojant antiteroristinę koaliciją po Rugsėjo 11-osios įvykių“ buvo „visiškai natūralus“? 

Ministrą I. Ivanovą visiškai tenkino faktas, kad jo straipsnis „Rusija ir Afganistano sureguliavimas“ tikrai bus perskaitytas Vakarų sostinėse. Nes Rusijos diplomatas puikiai žino, jog jokios politikos Afganistano atžvilgiu Kremlius neturi. Vietoje jos egzistuoja tik afganiškas svertas, kurį galima panaudoti spaudžiant Vakarus. Kaip egzistuoja ir Irako svertas arba vis aktualesniu tampantis Irano ir Šiaurės Korėjos svertas.  

Tik šiuos instrumentus Maskva naudoja skirtingai. Po rugsėjo 11-osios Rusija visu šimtu procentų išnaudojo savo šansą grįžti į pasaulinę politiką, o sugrįžusi – Rusijos diplomatija sprendžia kitus uždavinius. Štai visai neseniai V. Putinui pavyko mainais už JT Saugumo tarybos rezoliuciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu gauti to paties „organo“ dokumentą, akivaizdžiai nukreiptą prieš Gruziją. Galima tik spėlioti, ko gali paprašyti „trūkumų neturintis demokratas“ (taip Rusijos prezidentą pavadino buvęs Vokietijos kancleris G. Šrioderis) mainais už sankcijas prieš Iraną.  

Politologas A. Umnovas jau mūsų dienomis rašo apie akivaizdžią „aktyvaus Rusijos ir JAV tarpusavio supratimo Afganistane būtinybę“, tačiau tuo pačiu apgailestauja, kad „to iš esmės kol kas nėra“ ir nebus. Nebus todėl, kad A. Lukjanovas teisus tvirtindamas, kad Rusija neturi užsienio politikos Afganistano atžvilgiu. Galima net rizikuoti spėti, kad Rusija apskritai neturi užsienio politikos – vien tik vidinę. O vidaus politika jau pirmaisiais V. Putino  prezidentavimo metais buvo suformuluota jo naujametiniame toste: „Už rusų žemių suvienijimą!“ Todėl mes dar daug išgirsime apie Gruziją, Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją ar net apie mūsų su jumis Lietuvą (ir kitas „tikrąsias rusų žemes“), o štai apie Afganistaną galėsime paskaityti tik specializuotuose Rusijos leidiniuose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (104)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras