Dominique’as Moisi. Linkolnas, Ruzveltas, Čerčilis... Obama?

Išskirtinės sąlygos, ypač ekonominė ir finansų krizė, prisidėjo prie to, kad išskirtinis žmogus, Barakas Obama, tapo Amerikos prezidentu. Tačiau lieka atviri klausimai, ar krizė bus kliūtis jo sėkmingai politikai, ar recesija Vakaruose persimes į Aziją ir destabilizuos jos gigantus – Kiniją ir Indiją?

Amerikiečiai, kurie lapkričio 4 d. verkė iš džiaugsmo, šiuo metu ėmė suvokti realius ekonominius sunkumus ir patyrė realias jų pasekmes. B. Obama pernelyg gerai žino, kad „vilties drąsą“ nebus efektyvi įveikiant iššūkius, su kuriais jis susiduria. Labai svarbu išlaikyti subalansuotą požiūrį ir objektyviai įvertinti tai, kas vyksta, ir nepervertinti B. Obamos komandos galimybių rasti stebuklingus sprendimus.

Žiūrint pozityviai, Amerikai pavyko įveikti „spalvotąją sieną“, kuri griuvo praėjus apie 20 metų po sienos, skyrusios Vokietiją ir Europą, griūties. Pasididžiavimas, kurį amerikiečiai ėmė jausti po B. Obamos pergalės, yra svarbus ir gali turėti ilgalaikės naudos.

JAV ne tik iš naujo konsolidavo savo „minkštąją valdžią“ užsienyje, bet ir šalies viduje. Nedarbas ir gyvenamojo būsto problemos veikia visus amerikiečius vienodai, nesvarbu, kokia jų odos spalva ar kilmė.

Po Džono F. Kenedžio prezidentavimo laikų, pirmą kartą Amerikoje į politiką žiūrima kaip į galimai kilnią riziką. Idėja, kad tu gali keisti ne tik save, bet ir savo šalį bei pasaulį, kad savi interesai ir praturtėjimas nėra vieninteliai galimi tikslai gyvenime, lėtai, bet neginčijamai įsitvirtino B. Obamos kartoje.

Visgi idealizmas atsinaujino ne tiek dėl vilties, kiek iš baimės. Momentas, kai jauni amerikiečiai prisijungė prie B. Obamos tyliosios revoliucijos, sutapo su momentu, kai jiems ėmė užsiverti Volstrito durys.

B. Obama yra intelektualus, puikaus charakterio ir turi sėkmės, tačiau ar jis gali įrodyti, kad yra lygus su Abraomu Linkolnu, Franklinu Ruzveltu ir Vinstonu Čerčiliu vienu metu. Nors galbūt pernelyg daug tiek reikalauti iš vieno žmogaus, visgi jo turimos kortos turi būti įvertintos. Skirtingai nei F. Ruzveltas, jis puikiai suvokia ekonominių iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria, rimtumą. Taip pat kaip V. Čerčilis jis turi naudos iš gyventojų, pasirengusių eiti paskui jį, paramos, kuriant nacionalinės vienybės atmosferą bent trumpam.

Pagal www.project-syndicate.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.