Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija kol kas nelaiko Europos Sąjungos rimta partnere (4)

Jonas Motiejūnas
2008 12 08

Rusijos santykiai su Europos Sąjunga yra tokie komplikuoti, kad juos sunku būtų paaiškinti taikant kokią nors geopolitinę schemą.

Visų pirma Europos Sąjunga (ne tik dabartinei Rusijai) yra mįslingas darinys – tai ne valstybė, bet ir ne valstybių federacija. Ir su šiuo visiškai nauju dariniu priverstas susidurti dažnai XIX amžiaus politinėmis kategorijomis mąstantis Rusijos politinis elitas.

Abipusių santykių išvengti neįmanoma.

ES tiesiogiai ribojasi su Rusija ir yra viena didžiausių jos prekybos partnerių. Europos Sąjungai Rusija –viena svarbiausių energetikos šaltinių tiekėjų. Abi yra viena kitai reikalingos. Rusija savo valią dažniausiai primeta jėga. Europos šalys tapti Sąjungos narėmis nori pačios ir jų nereikia laikyti Sąjungoje prievarta, kaip Rusija elgiasi su Čečėnija. Tai labai didelis ES ir Rusijos skirtumas.

Tačiau vargu ar supratimas, kad susiduriama su kažkuo visiškai nauju, atėjo į Rusijos politikų sąmonę. Pažvelkime, kaip Rusijoje vertinama Europos Sąjunga.

Rusijoje yra išlikusios dvi pasaulio suvokimo teorijos. Vienos jų atstovai mano, kad Rusija nepriklauso nei Europai, nei Azijai, bet yra kažkur viduryje, kitaip tariant, turi savo atskirą kelią. Kita grupė politologų, filosofų ir politikų yra įsitikinę, kad Rusija neginčijamai turi priklausyti Europai, o atskirų kelių ieškojimas yra visų Rusijos problemų priežastis. Šis skirtumas matyti daugelyje Rusijos analitikų straipsnių ir konkrečiuose politikų veiksmuose. Vladimiro Putino pareiškimai, kad Rusija turi savo kelią ir tik jai būdingą demokratiją, rodo, jog Rusijos išskirtinumo teorijos rėmėjai dabartinėje šios šalies valdžioje vyrauja. Tokiam politiniam elitui, panašiai kaip XIX amžiaus slavofilams, Europos vertybės yra svetimos, o ES valdymas, kai nėra vieno viską diktuojančio centro, sunkiai suvokiamas. Rusijos Federacija, jei būtų valdoma tokiais principais kaip Europos Sąjunga, paprasčiausiai subyrėtų. Galbūt tai ir yra viena priežasčių, kodėl Rusijos politinė raida juda kita linkme. Europos Sąjunga yra politinis eksperimentas, o dabartinė Rusija yra užkietėjusi konservatorė blogąja šio žodžio prasme.

Rusijai Europos Sąjunga yra sunkiai suprantamas „gyvūnas“. Tačiau juk dažnai net patys Sąjungos gyventojai sunkiai pajėgia apibrėžti politinį darinį, kuriame gyvena.

Tai ir yra viena priežasčių, kodėl ES kai kada – ypač buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje – lyginama su SSRS, nors ES su ja turi tik tiek bendro, kiek, sakykim, su Indonezija.

Eilinis Rusijos pilietis didesnių skirtumų pastebi tik kirtęs Lietuvos ar Lenkijos sieną ir supratęs, kad gali važiuoti iki pat Portugalijos be vizų.

Ar iš viso toks darinys kaip ES ruso sąmonėje egzistuoja?

Atsakyti į šį klausimą keblu. Juk vargu ar didžiuma pačių ES gyventojų save visų pirma laiko ES, o ne Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos ar Latvijos piliečiais. Sunku reikalauti iš rusų to suvokimo, kurio neturi patys ES gyventojai ar verslininkai. Sakykim, dujotiekis Baltijos jūra bus tiesiamas ne dėl Europos Sąjungos, bet dėl Vokietijos interesų.

Beje, Rusijos valdžia ir politikos apžvalgininkai labai griežtai, panašiai kaip kadaise buvęs JAV gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas, skiria „senąją Europą“ nuo „naujosios Europos“. Tačiau, skirtingai nei D. Ramsfeldas, V. Putino Rusija daugiau simpatijų jaučia „senajai“, o ne „naujajai“ Europai.

Rusijos santykiai su buvusiais šaltojo karo laikų priešininkais Europoje, galbūt išskyrus Didžiąją Britaniją, yra geri. Tai ypač akivaizdu, jei palyginsime Rusijos nesutarimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir draugiškus net po Gruzijos krizės jos santykius su Prancūzija, Italija ar Vokietija.

Trumpai apibrėžti Rusijos politiką Europos Sąjungos atžvilgiu būtų galima kaip pagrįstą principu „skaldyk ir valdyk“. Žinoma, valdyti Briuselio Maskva negali, bet skaldymo politika, ypač jei ji paremta energetiniu šantažu, duoda puikių rezultatų. Paskutinis pavyzdys ir Rusijos diplomatijos laimėjimas  – Gruzijos krizės „sureguliavimas“. Galiausiai ES vėl atnaujino derybas su Rusija, nors po rugpjūčio karo buvo daug grūmojimo ir perspėjimų. Nevieninga ES politika bei „gudri“ Prancūzijos prezidento Nikolas Sarkozy diplomatija leido faktiškai adalyti Gruziją. Tai, ko gero, vienintelis ES „laimėjimas“ šiame konflikte.

Rusija pasiekė dar vieną pergalę. Vien tai rodo, kad Rusijos politikai situaciją Europoje vertina realiau nei Briuselio biurokratai.

Didelei daliai ES valstybių – buvusioms „socialistinėms“ šalims – tai nuskambėjo kaip rimtas perspėjimas.

Buvusios „socialistinės stovyklos“ valstybės yra kur kas įtaresnės ir mažiau palankios Rusijai, nors jų ūkis dažniausiai yra labiau priklausomas nuo Rusijos nei, sakykim, Italijos ar Prancūzijos. Lenkija ir Lietuva kelerius metus trukdė Rusijai pradėti partnerystės derybas su ES. Tai tikrai negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių Maskvos simpatijų.

Matyt, net psichologiškai, o ne tik politiškai didžiumai Rusijos politinio elito yra sunku susitaikyti su tuo, kad Estija ar Bulgarija yra tokios pat lygiateisės Europos Sąjungos narės kaip Portugalija, Graikija ar Airija. Buvusioms socialistinėms šalims, dabartinėms ES narėms, sunku galutinai patikėti, kad jų gatvėse nepasirodys Rusijos tankai.

Naujųjų ES šalių nuotaikas geriausiai atskleidžia buvusio Čekijos prezidento Vaclavo Havelo žodžiai: „Rusija ir vėl pradeda prarasti supratimą, kur prasideda ir kur baigiasi jos valstybinės sienos.“ Net prieš Rusijos ir Gruzijos karą 71 procentas lenkų teigė jaučiantys baimę dėl Rusijos elgesio. Sociologinės apklausos rodo, kad dauguma rusų vakarų europiečius vertina palankiau nei savo buvusius sąjungininkus „kovoje už komunizmo pergalę“.

Beje, Rusija siekia skaldyti ne tik ES, bet ir NATO. Neseniai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad NATO  yra šaltojo karo liekana ir Europai reikia naujos saugumo sutarties ar naujos organizacijos. Galima sutikti, kad NATO nėra efektyvus, bet pabandykime įsivaizduoti, ką reikštų šios organizacijos išformavimas...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras