Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį neatmetė galimybės, kad jo šalis gali prisijungti prie naftą eksportuojančių šalių kartelio OPEC ir gali sumažinti naftos gavybą, kad taip reguliuotų šio ištekliaus kainą.

„Aš norius pasakyti, kad mes esame pasiruošę prisijungti prie OPEC, mes turime apsaugoti save, nes tai yra mūsų pajamų pagrindas – tiek kalbant apie naftą ir dujas. Tokios apsisaugojimo priemonės gali būti susietos ir su naftos gavybos apimčių mažinimu“ - teigė Rusijos prezidentas.

Pabrėždamas, kad nafta yra pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis, D. Medvedevas teigė, jog Rusija elgsis taip, kaip jai atrodys tinkama.

Lyginant su liepos mėnesiu, naftos kainos yra sumažėjusios 60 proc. Liepos mėnesį už barelį naftos tekdavo mokėti 147 dolerius, o dabar – net mažiau nei 50 dolerių.

OPEC gruodžio 17 dieną Alžyre rengs neeilinį savo susitikimą, kad apsvarstys galimybes dėl tolimesnio naftos gavybos mažinimo. Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ atstovai teigia, kad labai tikėtina, jog naftos gavyba bus sumažinta 2,5 mln. barelių per dieną ir Maskva tokiam žingsniui pritars.

„Jei gavyba bus sumažinta 2,5 mln. barelių per dieną arba 125 mln. tonų per metus, tai žaliavinės naftos kaina gali išaugti iki 60-80 dolerių“ - teigė „Lukoil“ viceprezidentas Leonidas Fedunas.

Praėjusį mėnesį OPEC naftos gavybą sumažino 1,5 mln. barelių per dieną, tačiau naftos kainos ir toliau krito.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.