Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Nevyriausybinių organizacijų plėtra Rusijoje

Lina Kriaučionytė
2006 10 31

Demokratija yra bendriausia sąvoka, apimanti visus kitus šalies tobulėjimo ir laisvėjimo požymius. Tai tokia visuomenės valdymo sistema, kurioje jos nariai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja sprendimų, kurie veikia juos visus, priėmime. Piliečių socialinis įsitraukimas, atsispindintis dalyvavimu savanoriškose asociacijose ir NVO, paprastai nėra traktuojamas kaip politinis dalyvavimas. Tačiau kuomet į šias organizacijas žvelgiama kaip į bendradarbius, kurie paprastai iškelia vietos bendruomenės interesus, jos yra svarbios viešosios sferos, pilietinės visuomenės susiformavimui ir brendimui.

Jau beveik visi metai prabėgo nuo Vakarų itin akylai stebėtų nevyriausybinių organizacijų ir Putino valdžios konfliktų Rusijoje. Pirmiausia, tai 2005 m. vasaros pabaigoje Rusijoje įvykęs incidentas, kuomet britų diplomatai, teikiantys finansinę paramą Rusijos nevyriausybinėms organizacijoms, buvo apkaltinti šnipinėjimu. Tų pačių metų rudenį daug ginčų sukėlė nevyriausybinių organizacijų projektas, pagal kurį Rusijos ne pelno organizacijos turėjo persiregistruoti per vienerius metus. Laimei, Rusijos prezidentas tinkamai sureagavo į Vakarų būgštavimus, kad įstatymas gali turėti rimtų pasekmių visuomenės formavimuisi, todėl jis buvo sušvelnintas, NVO veiklai paliekant šiek tiek daugiau erdvės. Įdomu pastebėti, kiek ir kaip pasistūmėjo Rusijos politika nevyriausybinių organizacijų atžvilgiu per vienerius metus.

Trečiasis sektorius šiuo metu yra kur kas labiau pažengęs nei demokratizacijos pradžioje – visos Rusijos mastu susikūrė nemažai tiek dydžiu, tiek veikla skirtingų organizacijų. Valstybė priėmė svarbiausius įstatymus, kurie nubrėžia tam tikrus „rėmus“ NVO veiklai. Tačiau demokratinis pasaulis vis dar kalba apie pilietinių iniciatyvų bei laisvių suvaržymą masyvius demokratijos išteklius turinčioje Rusijoje. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių organizacijos pranešime apie demokratijos padėtį Rusijoje apgailestaujama, kad didžioji Europos Sąjungos kaimynė ir buvusios Sovietinės respublikos išvystė totalitarines tendencijas. Kokie faktoriai kliudo Rusijos visuomenei imtis privačios pilietinės iniciatyvos ir burtis į organizacijas?

Pirmiausia, tai yra pačios visuomenės problema. Tam, kad visuomenė būtų pilietiškai stipri, veikli ir iniciatyvi, tokia ji turi būti išaugusi ir taip išauklėta. Rusijos žmonės nuolatos išgyvena valdžios priespaudą, propagandas, cenzūrą. Valstybė už pačius piliečius sprendžia socialines, ekonomines problemas ir tik valdžia geriausiai žino atsakymus į intymiausius jų moralinius klausimus. Tokiu būdu atskiri tautos žmonės, gyvenantys pasyvų pilietinį gyvenimą, nesistengia nei ištiesti pagalbos ranką vargstančiam kaimynui, nei iš apačių apačios keisti visuomenės požiūrio į tokią „demokratiją“.

Kad ir kokia užgniaužta visuomenė bebūtų, joje vis tiek auga demokratijos daigai – nepelno organizacijos. Šiuo metu NVO valdymo ir planavimo galia yra nevienoda visos šalies mastu. Jei vienos yra kur kas labiau pažengusios, kitos dar tik pradeda kurtis. Deja, be atitinkamų įgūdžių ir informacijos jos rizikuoja neišgyventi. Tuo tarpu net ir paskutinių dienų įvykiai (žurnalistės A. Politkovskajos nužudymas) parodo spaudos ir informacijos laisvės padėtį Rusijoje.

Dabartinis Rusijos ekonominis klimatas riboja NVO sektoriaus finansinį gyvybingumą. Rusijoje pavienių asmenų aukos nevyriausybinėms organizacijoms sudaro tik 2 procentus visų NVO sektoriaus pajamų. Skirtingai nei kitose Europos valstybėse, Rusijoje NVO finansuojamos išskirtinai iš vietinių resursų, tarptautinės lėšos sudarė vos 10 procentų iš visų finansinių šaltinių, tuo tarpu po incidento su britų diplomatais tarptautiniai indėliai buvo dar labiau suvaržyti. Priėmus naują įstatymą, užsienio fondai privalo informuoti įgaliotą instituciją, kiek pinigų gavo, kam išdalijo ir kaip jie išleisti, o šių lėšų gavėjai privalo pranešti, kaip išleido lėšas. Pagal įstatymą, kontrolės formas nustato vyriausybė.

Individualios mokesčių lengvatos, suteiktos tam tikroms didelėms NVO (pavyzdžiui, teisė importuoti cigaretes ar alkoholinius gėrimus nemokant muito mokesčių), daugiau sukuria priedangą mafijai nei padeda remti asocialias šeimas ar invalidų draugijas. Tuo pat metu individualus asmuo gali gauti mokesčių lengvatas už savo paaukotas lėšas tik tada, jei jos yra pervestos valstybinei institucijai, tuo tarpu aukos labdaros organizacijoms mokesčių nemažina. Finansinis spaudimas yra suprantamas kaip didžiausia kliūtis ilgalaikiam Rusijos NVO sektoriaus augimui. Šios valstybės silpna ekonomika kartu su dabartiniais mokesčių įstatymais riboja pajamas iš vietinių šaltinių.

Taip pati valstybė NVO paverčia prašytojais, o ne potencialiais davėjais. Esant tokiai padėčiai natūralu, kad pačios NVO Rusijoje mažai ką gali pasiūlyti, nes jos nėra lygiaverčiai partneriai, jos yra paprasčiausi paramos gavėjai. O jei nėra pinigų – nėra ir jokių paslaugų, o kai nėra paslaugų –nėra ir pinigų, gaunasi užburtas ratas, kurį pralaužti galima tik suteikiant NVO didesnį vaidmenį visuomenės poreikiams tenkinti.

Nuo valstybinės valdžios priklauso, kokią vietą nepelno organizacijos užima valstybiniame gyvenime. Jei įstatymai, reglamentuojantys NVO veiklą, nesuteikia joms pakankamų veiklos garantijų bei neperduoda kai kurių valdžios funkcijų, galima kalbėti apie didelę valdžios kontrolę visose visuomeninio gyvenimo srityse, nepaliekant vietos privačiai iniciatyvai. Ir atvirkščiai, kuo įstatymai mažiau varžo tokias organizacijas, tuo labiau sukuriamas pagrindas valstybei kuo mažiau kištis į privatų visuomenės gyvenimą.

Taigi akivaizdu, kad Rusijoje valdžia ir toliau siekia kontroliuoti kiek įmanoma daugiau visuomenės sferų, visiškai apribodama nevyriausybinių organizacijų plėtrą. Pagrindinė tokio elgesio priežastis – BAIMĖ... Baimė, kad savanoriškos organizacijos gali prisidėti ar net pradėti revoliucines permainas. Juo labiau, kad ne vieną pavyzdį jau turime tokiose šalyse kaip Gruzija, Ukraina ir Kirgizija. Iš tiesų įdomu, kiek ilgai dar valdžia galės kontroliuoti tokią didžiulę visuomenę?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras