Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Vargu ar B. Obama šoks pagal Kremliaus muziką (9)

Jonas Motiejūnas
2008 12 15

Kokie bus JAV santykiai su Rusija, Barackui Obamai tapus prezidentu? Tai labai painus klausimas.

Istorija parodė, kad ne kartą Sovietų Sąjungai su dešiniaisiais respublikonais susitarti buvo lengviau negu su demokratais. Sakykim, respublikonas Richardas Nixsonas lengvai susitarė ir be jokių didesnių sentimentų pagerino santykius su komunistine Kinija. O valdant demokratui Jimmy Carteriui JAV santykiai su kita komunistine valstybe – SSRS – labai pablogėjo, nes jis principingai kėlė žmogaus teisių pažeidimo Sovietų Sąjungoje klausimą ir ryžtingai pasipriešino jos invazijai į Afganistaną.

Tie, kurie skambina pavojaus varpais, esą B. Obamos vyriausybė būsianti kone prorusiška, užmiršta visai neseną istoriją, tiksliau, dar vis dabartį.

Juk ne kas kitas, o G. Bushas yra vienintelis JAV prezidentas, kuris pažvelgė KGB karininkui Vladimirui Putinui į akis ir ten išvydo sielą. Kaip sako amerikiečiai, wow. Kaip tik valdant dešiniajam G. Bushui JAV – dėl karo Afganistane – suartėjo su diktatoriškais Centrinės Azijos režimais. Tiesa, JAV žodžiais pasmerkė Rusijos veiksmus Gruzijoje, bet, skirtingai nei Australija ar Švedija, nieko daugiau nepadarė. Žodžiai liko vien žodžiais.

Beje, ne B. Obama, o dabartinė JAV užsienio reikalų ministrė Condoleezza Rice leido suprasti, kad Gruzijos ir Ukrainos siekiai integruotis į NATO yra tolimos ateities (kurios gali ir nebūti) klausimas. Tiesa, Rytų ir Vidurio Europos šalys tapo NATO narėmis, bet tai greičiau demokrato Billo Clintono ir palankiai susiklosčiusios geopolitinės padėties, o ne G. Busho, kuris vos atėjęs į valdžią buvo įveltas į karą su terorizmu, nuopelnas. Prisiminkime, Amerikos, valdomos G. Busho vyresniojo (taip pat respublikono), nebuvo tarp pirmųjų valstybių, pripažinusių Lietuvos nepriklausomybę.

Manyčiau, nėra didesnio pagrindo tikėtis, kad B. Obamos vyriausybė bus daug palankesnė Rusijai nei G. Busho administracija. Kad B. Obama draugiškai kalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, nieko nereiškia, ir iš to nereikėtų daryti kokių nors rimtų išvadų.

Kaip ten bebūtų, JAV, atrodo, iš visų įmanomų kandidatų išsirinko vieną pačių geriausių prezidentų, kuris formuoja vyriausybę iš labai patyrusių politikų, ekonomistų, nežiūrėdamas jų partinės priklausomybės. Tai neduoda jokio pagrindo manyti, kad ši komanda Rusijos atžvilgiu bus akla ir naivi. Greičiau gali būti ir taip, kad bus mažiau karingos, bet tuščios, kai kada sentimentalios retorikos, o daugiau realių veiksmų. Tai yra, kai valdžioje bus B. Obama, Rusijai elgtis kaip panorėjus bus sunkiau nei dabar.

Jau vykstant rinkimų kampanijai B. Obama buvo priverstas išsakyti savo nuomonę Rusijos atžvilgiu. Be abejonės, pretekstu buvo Gruzijos ir Rusijos karas. B. Obama labai aiškiai pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos elgesio kaimynų atžvilgiu. Priminsiu, ką jis pasakė rugsėjo 27 dieną: „Turint galvoje, kas įvyko per praėjusias savaites ir mėnesius, mūsų [JAV] politika Rusijos atžvilgiu turi būti peržiūrėta, nes atgimstantis Rusijos agresyvumas kelia grėsmę viso regiono stabilumui. Jų [rusų] veiksmai Gruzijoje yra nepriimtini.“ B. Obama sakė, kad prezidentas G. Bushas neįvertino Rusijos galimybių ir jo susižavėjimą V. Putinu, pažvelgus į šio akis, pavadino nesuprantamu.

Neseniai interviu JAV televizijai NBC B. Obama pareiškė, kad vienas jo prioritetų bus sureguliuoti santykius su Rusija. Jis pabrėžė, kad stengsis susitikti su Rusijos prezidentu D. Medvedevu ir ministru pirmininku V. Putinu. B. Obama atkreipė dėmesį, kad dėl energetikos išteklių kainų augimo (kuris, beje, jau praeityje) Rusija bando daugelyje sričių primesti savo valią, „keldama grėsmę kaimyninėms valstybėms“. Jis vėl prisiminė Gruziją ir pareiškė, kad Rusija „pradėjo aktyviai pažeidinėti tarptautines normas“. B. Obama pabrėžė, kad Amerika nori bendradarbiauti su Rusija „tose srityse, kuriose yra įmanoma“.

O V. Putinas jau suskubo pareikšti, kad Rusiją iš B. Obamos „pasiekė teigiami signalai“, galintys rimtai pagerinti Rusijos ir JAV santykius. Rusijos premjeras sakė, kad tai ypač susiję su NATO plėtra ir JAV priešraketinės sistemos dislokavimu Lenkijoje ir Čekijoje. B. Obama yra pareiškęs, kad tapęs prezidentu peržiūrės šios sistemos veiksmingumą ir reikalingumą. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad B. Obama jos atsisakys.

Tai, kad B. Obamos gynybos ministru lieka Robertas Gatesas, rodo, jog JAV politikos tęstinumas, bent jau gynybos srityje, iš principo išliks. Be to, PRG sistema yra tik dalis priešraketinio skydo, išdėstyto keliose skirtingose geografinėse platumose ir nukreipto prieš Iraną. Pats B. Obama kol kas aiškiai savo požiūrio nėra išdėstęs. Galbūt dėl to, kad nenori diskredituoti dabartinės Amerikos užsienio politikos, o galbūt ir dėl to, kad dar pats nėra nusprendęs, ką darys. Beje, Lenkija ne taip seniai pareiškė, kad išrinktasis JAV prezidentas pažadėjo skydo statybą tęsti. Kol kas sunku pasakyti, kaip visa ši skydo epopėja baigsis, tačiau B. Obamai šios idėjos atsisakyti nebus taip lengva, kaip gali atrodyti naivuoliams.

Tačiau net jeigu B. Obamos vyriausybė ir nuspręstų, kad skydo nereikia, lieka daug klausimų, kuriais jam bus sunku rasti bendrą kalbą su Rusija. Tai visų pirma greitėjantis Rusijos riedėjimas link diktatūros, spaudos ir politinių laisvių suvaržymas, agresyvėjanti politika kaimynų atžvilgiu.

Nereikėtų užmiršti, kad Amerikos užsienio reikalų ministre bus Hillary Clinton, kurios pažiūros, taip pat ir Rusijos atžvilgiu, yra kur kas konservatyvesnės nei B. Obamos. Svarbiausia turbūt tai, kad B. Obama tikrai renka „žvaigždžių komandą“, o tokia komanda Rusijos problemų ir keliamų grėsmių paprasčiausiai negali nematyti. Todėl, tikėtina, B. Obama net nebandys žvelgti į V. Putino sielą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras