Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Padėtis Šiaurės Kaukaze negerėja (7)

Jonas Motiejūnas
2008 12 22

Šiaurės Kaukazas kalbiniu, kultūriniu ir etnografiniu požiūriu yra labiausiai nevienalytis Rusijos Federacijos geografinis regionas. Jau šiuo metu jis kelia Rusijai daugybę problemų ir neabejotina, kad ateityje jų tik gausės.

Svarbiausios šio Rusijos regiono respublikos yra Dagestanas, Čečėnija, Ingušija, Šiaurės Osetija, Karačiajų Čerkesija, Adygėja. Dažnai Šiaurės Kaukazui priskiriamos ir Rusijos Stavropolio kraštas bei Krasnodaro sritis, bet jų specifika yra kitokia nei išvardytų autonominių sričių ar respublikų.

Rusijos problemos Kaukaze prasidėjo nuo pat XIX amžiaus, kai šį regioną Rusijos imperija užkariavo. Tuos karus gana vaizdžiai, nors turbūt per daug romantiškai yra aprašę Levas Tolstojus ir Michailas Lermontovas, pastarasis už antivyriausybines pažiūras buvo ištremtas į Kaukazą tarnauti kariuomenėje.

Kaip rodo Čečėnijos pavyzdys, Rusijai vis dėlto galutinai užkariauti Kaukazo – nedidelės čečėnų tautos – nepavyko, nors Šiaurės Kaukazas ir tapo iki šiol neatskiriama Rusijos valstybės dalimi.

Problemos Kaukaze – sena ir nesibaigianti Rusijos bėda.

Priminsiu, kad, byrant Sovietų Sąjungai, Čečėnija tapo pirmąja Šiaurės Kaukazo respublika, paskelbusia suverenitetą, tačiau tai vyko tais laikais, kai Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas siūlė suverenitetą griebti visiems federacijos subjektams. Imti jo tiek, kiek tik pajėgia suvirškinti. Pirmasis Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas nuėjo dar toliau ir paskelbė visišką nepriklausomybę nuo Rusijos. tačiau nepriklausomos Čečėnijos padėtis vis blogėjo. Kilo vadinamasis pirmasis Čečėnijos karas, o paskui ir antrasis, faktiškai nesibaigiantis iki šiol. Brutali Rusijos, ypač Vladimiro Putino valdymo metais, taikyta jėga atvedė ne tik prie Čečėnijos, bet ir prie viso Šiaurės Kaukazo religinės radikalizacijos. Regione sustiprėjo islamiškas fundamentalizmas, kuris iš dalies pakeitė tautiškumą bei nacionalizmą. Ir nors Rusija 2006 m. paskelbė, kad karas Čečėnijoje baigtas, neramumai nacionaliniu ir religiniu pagrindu visame Šiaurės Kaikaze tęsėsi.

Šiais metais padėtis dar labiau komplikavosi. Pripažindamas Gruzijos regionus Pietų Osetiją ir Abchaziją nepriklausomomis valstybėmis, Kremlius faktiškai pasielgė žengė žingsnį, prieštaraujantį savo interesams Šiaurės Kaukaze. Be abejonės, Šiaurės Kaukazo politikai stengsis pasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis. Tai nereiškia, kad jie tuoj pat pradės nepriklausomybės karus, tik nepriklausomybės siekimo principas tapo akivaizdesnis nei iki Gruzijos karo su Rusija.

Beje, Beslanas yra Šiaurės Osetijoje. Ne kur kitur, o Beslane 2004 metais čečėnų separatistai buvo užgrobę mokyklą, kurioje per nemokšišką įkaitų vadavimo operaciją žuvo daugiau nei 300 žmonių. Kaip Rusija reaguotų, jei nepriklausoma Pietų Osetija ateityje pabandytų susijungti su Šiaurės Osetija?

Labai daug ką apie regioną pasako padėties Čečėnijoje analizė.

Paradoksalu, bet Čečėnija faktiškai yra nepriklausoma. Po dviejų karų su federaline kariuomene, negailestingo šalies nuniokojimo ir kelerius metus trukusios okupacijos (keistas terminas kalbant apie formaliai Rusijos dalimi esančią teritoriją) Čečėnija atsidūrė vien čečėnų rankose. Niekas nepaneigs, kad dabartinis respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas yra Maskvos statytinis. Tačiau iš tikro ne Kremlius, o jis realiai kontroliuoja (jeigu kam nors labiau patinka stipresni žodžiai – teroru valdo) Čečėniją. Jo valdžia, be abejonės, yra palaiminta Kremliaus. Tačiau be Kadyrovo Maskva Čečėnijoje nedaug ką gali, neapsieina be jam pavaldžių prievartos struktūrų (ginkluotų būrių – vadinamųjų „kadyrovcų“) ir lojalių klanų pagalbos. R. Kadyrovas aiškiai siekia vis daugiau ir daugiau nepriklausomybės ir Čečėnija tampa nepriklausomos valstybės karikatūra.

Tautiniu požiūriu Čečėnija niekada nebuvo tokia vienalytė kaip dabar – čia tautinį valymą atliko karai. Beveik visi ne čečėnų tautybės žmonės, tarp jų ir rusai, pabėgo nuo nesibaigiančio karo žiaurumų.

Beje, Rusijoje R. Kadyrovu nepasitikima. Maskvos Levados centro duomenimis, juo pasitiki tik 33 procentai apklaustų rusų; 35 procentai mano, kad jis nevertas pasitikėjimo.

Vakarų žmogaus teisių gynimo organizacijos daug kartų yra apkaltinusios R. Kadyrovą žiaurumu, nedemokratišku elgesiu. Čečėnijoje paplitusi nuomonė, kad R. Kadyrovas pats asmeniškai dalyvavo žudynėse ir kankinimuose.

Per praėjusius penkerius metus padėtis stabilizavosi (jeigu R. Kadyrovo diktatūrą galima vadinti stabilizacija) tik Čečėnijoje. Rusija nesugebėjo joje nuslopinti pasipriešinimo, bet jai tikrai pavyko Čečėniją radikalizuoti. Dauguma pirmos kartos čečėnų nacionalistų arba žuvo kovose su federaline kariuomene, arba emigravo į Vakarus. Ginkluotas pasipriešinimas beveik sunaikintas arba tapo „pasaulinio islamiško džihado dalimi“. Jeigu kas nors abejoja šiomis liūdnomis išvadomis, gali pasiskaityti čečėnų internetinį puslapį Kavkazcenter.org, kuriame vartojama ta pati terminologija kaip „Al Qaeda“ puslapiuose – džihadas, emyras, islamo ir Dievo priešai, netikėliai, kankinimai ir panašiai.

Nesutaikoma politika Čečėnijoje radikalizavo visą Šiaurės Kaukazo regioną. Visų pirma pačioje Čečėnijoje taikų sufizmą pakeitė radikalus, iš Saudo Arabijos atneštas islamiškas radikalizmas.

Radikalizmas yra svarbi politinė jėga beveik visose kaimyninėse Šiaurės Kaukazo respublikose, sakykim, kad ir Dagestane, kur ilgą laiką grubi prievarta nebuvo būdinga. Dagestane, kaip ir kitur, labiausiai radikalizuotas yra jaunimas.

Gimstamumas Šiaurės Kaukazo respublikose daug didesnis nei etninėse Rusijos teritorijose. Antra, socialinės problemos šiame regione didžiulės. Dagestane apie 70 procentų žmonių, jaunesnių nei 30 metų, neturi darbo. Ingušijoje vidutinis mėnesio atlyginimas nesiekia 90 dolerių.

Padėtis ateityje nepagerės – nei ekonominiu, nei politiniu, nei socialiniu požiūriu. Nuo ekonominės pasaulio krizės visų pirma labiausiai nukentės vargšai, tarp jų ir Rusijos Šiaurės Kaukazo tautos. Tokia darviniškai žiauri yra gyvenimo logika: kai vieni praranda milijonus, kiti miršta iš bado arba krinta nuo „Kalašnikovo“ kulkos. Nesvarbu, vardan ko – Alacho ar „šviesesnės“ ateities.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 7)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras